Pastaruosius 10-15 metų klimato tyrinėtojai didžiausia gamtos neganda laikė klimato atšilimą lemiančias pražūtingas vėtras, skandinančias liūtis ir gamtos gaisrus sukeliančias sausras. Tačiau šiandien jau kalbama, kad netolimoje ateityje klimatas gali vėsti ir net drėgnėti.
Prie mokslininkų, siūlančių įvairiausių priemonių kovojant su klimato kaita, prisidėjo net pasaulio politikai ir piniguočiai. Vienas turtuolių, pasiryžusių kovoti su klimato atšilimu, yra aviamagnatas Richardas Bransonas, šiemet paskelbęs patikimiausio kovos su šiltėjimu būdo konkursą. Prizinis konkurso fondas - 25 mln. JAV dolerių.
Šių dienų aštrialiežuviai, besistengiantys suvaldyti gamtos jėgas, kartais primena XI a. Danijos ir Anglijos karalių Knudą Didįjį, kuris neva mėgino įsakinėti jūroms - kada joms siausti, o kada nurimti...
Pastaraisiais metais tarp klimato tyrinėtojų atsirado ir prieštaringų nuomonių, teigiančių, kad netolimoje ateityje klimatas gali vėsti ir net drėgnėti. Tai ypač sudomino sausrų nualintų sričių šalis. Tai turėtų būti aktualu ir mums. Antai nuo gegužės pabaigos, beveik visiškai nutrūkus lietums, įsigalėjo maždaug mėnesį trukusi sausra. Ji dar birželį pradėjusius želti pasėlius ėmė spėriai džiovinti, o dalį jų ir sunaikino.
Žemdirbių nuomone, šiųmetis šalies grūdų derlius dėl to gali sumažėti net visu trečdaliu. Nuožmi sausra, perdžiovinusi grybieną, neleido dygti ir vasaros grybams. Tik nuo liepos vidurio miškuose ir turguose pasirodė beveik vien voveraitės. Tikrųjų vasarinių grybų, tikėtina, atsiras tik vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.
Daugės stichinių reiškinių
Britų klimatologai, apibendrinę meteorologinius stebėjimus, įrodė, kad per pastaruosius 30 metų mūsų planetos pažemio oro drėgnumas pakilo 2,2 procento. Tai turėjo įtakos ir visuotiniam Žemės klimato atšilimui.
Mat šylant klimatui didėja ir vandenų bei žemių garavimas, kuris vandens garais papildo atmosferą šildantį pramoninį šiltnamio efektą.
Mokslininkų nuomone, oro temperatūrai pakilus 1 laipsniu atmosferos drėgmė padidės 6 procentais, o 2100 m. atmosferos drėgnumas padidės net 24 procentais.
Tad pašiltėjęs ir tapęs drėgnesnis oras ateityje skatins stichinius gamtos reiškinius - vienur kels liūtis ir potvynius, kitur gausins sausras ir katastrofiškai pavojingus uraganus. Tikėtina, kad karščiai ir aukštas oro drėgnumas turės neigiamą poveikį ir žmonėms, nes, fiziologų aiškinimu, toks orų derinys mažins žmogaus organizmo šilumos apykaitą.
Pirmiausia tai pasireiškia tuo, kad atšalęs kūnas nesugeba gana greitai sušilti, panašiai ir atvėsti.
Globalinis atšalimas
Šiemet prasidėjo globalinis atšalimas. Taip neseniai pareiškė Pasaulinės meteorologijos organizacijos vadovas Michelis Jarraud. Jo nuomone, šiais metais Žemės temperatūra dar šiek tiek viršys praėjusio šimtmečio, kol tęsis klimatą vėsinantis Ramiojo vandenyno efektas, vadinamas "La Nina" ("Mergaitė"). Paskui Žemė pradės laipsniškai vėsti.
Analogiškos nuomonės dėl klimato vėsimo yra ir Kanados universiteto profesorius R. Timoti Patersonas. Jo manymu, pagrindinė klimato kaitos priežastis yra ne šiltnamio dujos, o periodiškai kintanti saulės veikla.
Tai įrodė Kanados tyrinėtojai, daugiau nei 10 metų analizavę Vakarų Kanados fiordų dugno gruntus, kuriuose per 5 tūkst. metų puikiai išsilaikė jūrinės gyvūnijos. Jos akivaizdžiai sutampa su žinomais saulės vienuolikos metų ir dviejų šimtmečių ritmais. Žemo saulės aktyvumo metais klimatas visada vėsdavo. Vienas didžiausių atšalimų vyko XVII ir XVIII a. sandūroje. Jis vadinamas "mažuoju ledynmečiu".
Labai tikėtina, kad panašaus atšalimo galime sulaukti po 10-20 metų. Tokios pat nuomonės laikosi ir Rusijos akademijos vyriausioji (Pulkovo) astronominė observatorija. Jos kosminių tyrimų vadovo Chabibullas Abdusamatovo teigimu, šiuo metu išgyvename 200 metų saulės veiklos ciklo silpnėjimą, ir jis nuo 2013-2015 m. ves prie globalinio žemės atšalimo.
Tačiau artimiausius keletą metų dar vyraus pusiausvyra. Tuomet klimatas svyruos ties dabartiniu šilumos maksimumu.
23-iasis vienuolikos metų neaukšto aktyvumo saulės ciklas jau užsitęsęs maždaug porą metų. Nuo 1998-2005 m. žemės temperatūra nustojo kilti, o pastaraisiais - 2008 - metais daugelyje žemės sričių net atšalo.
Ch. Abdusamatovo nuomone, toliau silpnėjant saulės aktyvumui 2013-2015 m. prasidės stabilus planetos atvėsimas, jo minimumas numatomas 2055-2060 m. Jis gali tęstis 45-65 m. Vėliau turėtų sekti eilinis žemės atšilimas, kaip tai vyko praeityje, vykstant amžinam klimato kaitos ratui.
Kokios tikėtis vasaros pabaigos?
Rugpjūčio orai paprastai būna maždaug 1 laipsniu vėsesni nei liepos. Dienomis jie įšyla iki 20-25 laipsnių, o kartais viršija ir 30 laipsnių karštį. Šilčiausi rugpjūčio orai būna pajūryje ir ypač naktimis. Pasitaiko, kad rugpjūčio šiluma net viršija liepos. Mėnesio saulė būna maždaug 20 procentų silpnesnė, palyginti su liepa. Tačiau ji švelnesnė, o gelsvesni ir malonesni jos spinduliai būna sveikesni akims ir įdegiui.
Sprendžiant iš susilpnėjusio saulės aktyvumo, stichinių žemės reiškinių rugpjūtį bus mažiau.
Remiantis Europos prognozių centru (ECMWF), šių metų vasaros pabaiga numatoma vienu laipsniu šiltesnė nei norma, kritulių bus vidutiniškai.
Geomagnetinis aktyvumas, prognozuojama, padidės rugpjūčio 8-9 ir 19 d. (JAV NOAA duomenimis).
Rusų meteorologai Rytų Europoje prognozuoja gana lietingą beveik visą rugpjūtį. Jo vėsiausias periodas turėtų būti rugpjūčio 18-21 d., o šilčiausias - rugpjūčio 22-27 d.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą