Kai namai buvo statomi iš kaulų: neįtikėtina žmonijos išlikimo istorija

Remiantis nauju archeologiniu tyrimu, maždaug prieš 18 tūkstančių metų, paskutinio ledynmečio metu, žmonės, gyvenę dabartinės Ukrainos teritorijoje, sugebėjo išgyventi itin atšiaurias klimato sąlygas statydami būstus iš mamutų kaulų. Apie tai praneša mokslo leidinys Live Science.

„Mamutų kaulų buveinės atskleidžia, kaip žmonių bendruomenės klestėjo ekstremaliomis sąlygomis, paversdamos milžiniškų gyvūnų liekanas apsauginėmis konstrukcijomis“, – teigiama archeologų pareiškime.

Unikalūs radiniai netoli Kijevo

Mamutų kaulų konstrukcijos buvo aptiktos netoli Mežiricho kaimo, maždaug 110 kilometrų į pietryčius nuo Kijevo. 1966–1974 metais vykdytų kasinėjimų metu archeologai rado mamutų kaulus, išdėstytus taip, kad akivaizdžiai rodė jų naudojimą būstų statybai ledynmečio laikotarpiu.

Nors ši hipotezė jau seniai palaikoma archeologų bendruomenėje, iki šiol kėlė klausimų tikslus šių statinių naudojimo laikas ir trukmė. Ankstesni tyrimai pateikė labai platų datavimo intervalą – nuo 19 000 iki 12 000 metų prieš mūsų erą.

Tikslesnis datavimas atskleidė naujų detalių

Siekdami patikslinti chronologiją, mokslininkai dar kartą išanalizavo Mežiricho vietovę. Jie atliko radiokarboninį datavimą maždaug tuzinui smulkių gyvūnų kaulų, rastų šalia statinių, taip pat detaliai ištyrė pačius mamutų kaulų būstus.

Tyrimo rezultatai, paskelbti mokslo platformoje Open Research Europe, parodė, kad didžiausias Mežiricho statinys buvo naudojamas laikotarpiu nuo 18 323 iki 17 839 metų prieš mūsų erą. 

Šis laikotarpis sutampa su laiku po paskutinio ledynmečio maksimumo, kuris truko nuo 26 500 iki 19 000 metų prieš mūsų erą – tai buvo šalčiausia paskutinio ledynmečio fazė.

Mokslininkų vertinimu, vienas prieglobstis galėjo būti naudojamas net iki 429 metų, tačiau greičiausiai ne nuolat.

Kaip buvo statomi mamutų kaulų būstai

Pasak tyrimo bendraautoriaus, Kijevo nacionalinio universiteto archeologijos profesoriaus Pavelo Šidlovskio, šie statiniai buvo praktinis sprendimas išgyvenimui, o ne nuolatinės gyvenvietės.

„Prieglobsčių pamatai galėjo būti formuojami iš mamutų kaukolių ir didelių ilgųjų kaulų, vertikaliai įkastų į žemę, kurie sudarė savotišką cokolį ar pamatą“, – aiškino mokslininkas.

Manoma, kad dalis konstrukcijų buvo sutvirtintos mediniu karkasu, o sienos ir stogai dengiami smulkių gyvūnų odomis ar net beržo žieve.

„Dideli ir plokšti kaulai buvo dedami į viršutinę statinio dalį, kur atliko svorio paskirstymo ir apsaugos nuo vėjo funkciją“, – pridūrė Šidlovskis.

Gyvenimas ledynmečio sąlygomis

Mokslininkų skaičiavimais, kiekviename prieglobstyje gyveno nuo penkių iki septynių žmonių. Viduje buvo vykdoma kasdienė veikla: titnago apdirbimas, gyvūnų odų ruošimas, smulkių gyvūnų dorojimas ir kiti būtini išgyvenimo darbai.

Atsargus mokslininkų vertinimas

Prancūzijos Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto garbės profesorius François Gendjian, tyrinėjęs kitus galimus mamutų kaulų statinius, tačiau nedalyvavęs šiame tyrime, ragina vertinti rezultatus atsargiai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder