Mergaitė nešė arbatos gertuvę savo tėvui, kuris dirbo plytų gamykloje prie grūdinimo krosnies. Staiga penki vyrai įgrūdo ją į privažiavusį džipą. Vieną iš vyrų pavyko atpažinti - tai buvo jų kaimo gyventojas.
Kai Savitri tėvas sužinojo apie pagrobimą, pakeleivingomis mašinomis nukeliavo iki policijos poskyrio. Važiuoti autobusu jam buvo per brangu. Policijos pareigūnai nedelsdami pradėjo ieškoti atpažintojo grobiko. Jo surasti nepavyko, tačiau policija nugriovė jo lūšną. Vėliau ši istorija buvo paprasčiausiai pamiršta. Jie net nepasivargino surašyti reikiamų protokolų, kad būtų pradėta byla.
[CITATA]
Vienas iš pareigūnų, kuris tą dieną dalyvavo paieškoje, šių metų spalį sakė, kad nemano, jog buvo galima dar kažką padaryti. „Mergaitės dažnai pabėga iš namų“ – komentavo jis, gūžčiodamas pečiais.
Štai taip Savitri tapo tik dar vienu statistiką papildančiu skaičiumi, o tiksliau - ji net nepateko į statistinius duomenis. Iš pradžių ji dingo iš namų, vėliau, tarsi vaiduoklis, ir iš dokumentų. Ir ji yra tik viena iš tūkstančių.
Labiausiai stebina tai, kad Indijoje beveik neįmanoma gauti tikslių duomenų apie vaikų dingimą. Nepaisant to, skaičiai yra išties pribloškiantys. Pasak šalies motinos ir vaiko raidos ministerijos, 2012-2017 m. be žinios dingo 242938 vaikai.
Tačiau, remiantis valstybinės duomenų bazėje esančia informacija, beveik tiek pat vaikų (237040) dingo vien tik per dvejus metus - nuo 2012 iki 2014-ųjų.
Vaikų teisių gynėjai ir aktyvistai teigia, kad neišsami pranešimų apie dingusius vaikus registracija ir nepranešimai vaiko dingimo atveju jau tapo chroniški, o tikrieji skaičiai yra kur kas didesni. Pasak advokato Bhuwan Ribhu, organizacijos „Išsaugokime vaikystę“ nario, iš tiesų per metus galėjo dingti net 500 tūkst. vaikų.
Egzistuoja kelios dingimų priežastys, tačiau svarbiausia - skurdas. Mažiausiai pusė Indijos mažamečių gyvena labai skurdžiai. Tinkamai paieškai surengti reikalingos laiko sąnaudos, darbuotojai, resursai - Indijos policijai viso to trūksta.
Kai kurie policijos poskyriai net neturi telefono, policininkams tenka naudoti asmeninį transportą ar degalus. Kadangi jų veikla vertinama pagal išspręstų bylų skaičių, pareigūnai parankiau imtis tik tų bylų, kuriose daugiau šansų tikėtis sėkmės.
Štai kodėl kai kurie tėvai net nesivargina pranešti apie savo atžalos dingimą.
Abhijit Banerjee iš Masačiusetso technologijų universiteto sako, kad kai kurie tėvai vengia pranešti apie vaiko dingimą, nes smurtavo prieš jį arba vaikas šeimoje buvo seksualiai išnaudojamas. „Kai kurie tėvai patys parduoda savo vaikus arba tiesiog leidžia nepageidaujamai dukrai pasiklysti sausakimšame turguje“ .
Užtenka tik vieno liūčių sezono, kad žemdirbių šeima nugrimztų į skurdą ir neviltį. Kai kurie vaikai iš vargingų šeimų patys kreipiasi į žmones, kurie, jų manymu, galbūt yra darbdaviai, siūlo savo paslaugas, tikėdamiesi gauti bent kiek pinigų avansu ir taip patenka į prekiautojų žmonėmis rankas.
Pasak nacionalinio nusikaltimų registravimo biuro, 2015 metais registruota 3490 vaikų gabenimo atvejų. Tai naujausi jų duomenys. Tačiau JAV valstybės departamentas 2017 metais išleido kasmetinį pagrobtų žmonių sąrašą, kuriame skelbiamos ekspertų išvados, kad Indijoje sekso vergovės aukomis tapo milijonai moterų ir vaikų. 2016 metais paskelbti duomenys rodo, kad Indijoje yra daugiau vergų, nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje.
Patikimų duomenų apie šią problemą trūkumas - taip pat yra problema.
Pernai Naujajame Delyje, kuriame vaikų grobimas ypač paplitęs, aukščiausiasis teismas paskelbė, kad ši problema yra ypatingai svarbi ir net sulygino ją su terorizmu.
Teismas priekaištavo policijai, kad ji nesugeba rasti be žinios dingusių vaikų. Per pastaruosius penkerius metus iš 26761 vaikų, dingusių šiame mieste, surasti tik 37 procentai.
Valstybės institucijos, policija, įvairios labdaros organizacijos turi prieigą prie valstybinės duomenų bazės (TrackChild) su dingusių vaikų nuotraukomis. Tačiau 2012- 2014 m. policija užpildė tik 40 proc. bylų. „Kodėl jie tokie bejėgiai, tokie abejingi?”, - retoriškai klausia Delio teismas.
Iki šiol Savitri tėvai vis dar nesulaukė apie ją jokių žinių.
Pastaraisiais metais visuomenės dėmesio centre buvo išprievartavimai, žurnalistų nužudymai ir žemdirbių savižudybės, šioms problemoms reikalauta valstybės dėmesio. Tačiau apie dingusius vaikus neužsiminta.
„Daugumai indų atrodo, kad šie vaikai nėra mūsų, - sako advokatė Rishi Kant. - Vienas iš tikslų, kuriuos paskelbė valdančioji Bharatiya Janata partija, yra įskiepyti vaikams vertybes. Tačiau būtų kur kas naudingiau, jei Indijos gyventojams būtų įskiepyta, kad patys vaikai yra vertybė“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą