Mirė Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas

Mirė ilgametis Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas (Hugo Chavez). Jam buvo 58 metai, praneša agentūra AFP.

Apie prezidento mirtį paskelbė šalies viceprezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro). Jo teigimu, H. Čavesas mirė antradienį 16.25 val. vietos laiku (21.55 val. Vidurio Europos laiku) sostinėje Karakase.

H. Čavesas "beveik dvejus metus sunkiai kovojo", kalbėjo susijaudinęs N. Maduras, turėdamas omenyje prezidento ligą. Jis paragino gyventojus elgtis protingai. "Didžiuliame šios istorinės tragedijos, palietusios mūsų tėvynę, skausme mes raginame visus gyventojus būti taikos, meilės, pagarbos ir ramybės sergėtojais šioje tėvynėje", - pabrėžė viceprezidentas. Kartu jis pareiškė, kad mobilizuota armija ir policija takai šalyje garantuoti.

Venesuelos vyriausybė naktį į antradienį pranešė, kad H. Čaveso būklė smarkiai pablogėjo. Jį esą užpuolė "nauja ir sunki" infekcija, tačiau "intensyvi" chemoterapija dėl vėžio tęsiama. Tada Karakase į susitikimą susirinko aukšti civiliai ir kariniai šalies atstovai.

Susitikimo pabaigoje N. Maduras dėl H. Čaveso ligos apkaltino Venesuelos "istorinį priešą". Jie ieškojo "silpno taško", kad smogtų prezidento sveikatai, sakė jis. Vieną dieną tai esą bus įrodyta moksliškai.

Šalies vyriausybė dėl padėties Venesueloje "destabilizavimo" nurodė išsiųsti du JAV diplomatus. Vašingtonas bet kokius kaltinimus sąmokslu atmeta. "Absurdiška" tvirtinti, kad JAV atsakingos dėl H. Čaveso ligos, pareiškė JAV valstybės departamentas. Šis pranešimas paskelbtas dar prieš H. Čaveso mirtį.

H. Čavesas vadovavo Venesuelai nuo 1999 metų. 2011-ųjų birželį jam diagnozuotas vėžys. Po gydymo jis praėjusią vasarą paskelbė pagijęs. Spalį vykusiuose prezidento rinkimuose H. Čavesas buvo perrinktas prezidentu dar šešeriems metams.

Sausio 10-ąją numatyta H. Čaveso inauguracija, pritarus Aukščiausiajam teismui, buvo nukelta neribotam laikui.

Remiantis Venesuelos konstitucija, dabar per 30 dienų turi būti surengti nauji rinkimai. Iki tada prezidento pareigų vykdymą turėtų perimti parlamento vadovas.

Neabejojama, kad rinkimuose dalyvaus N. Maduras. H. Čavesas pasirinko jį savo įpėdiniu. Kokį kandidatą kels opozicija, kol kas neaišku. Galbūt savo laimę dar kartą bandys Mirandos gubernatorius Kaprilesas Radonskis (Capriles Radonski), pralaimėjęs H. Čavesui 2012-ųjų spalį.

Save vadino "21-ojo amžiaus socialistu"

Antradienį nuo vėžio miręs Venesuelos prezidentas Hugo Čavesas (Hugo Chavez) save laikė "21-ojo amžiaus socialistu" ir JAV priešu, rašo CNN.

H. Čavesas Venesuelos prezidentu tapo po rinkimų 1999 metais. Jam atėjus į valdžią prasidėjo nauja Venesuelos politikos ir tarptautinių santykių era. H. Čavesas buvo pirmasis iš eilės kairiųjų pažiūrų prezidentų, kurie per pastaruosius 12 metų atėjo į valdžią Lotynų Amerikoje. Jis buvo aršiausias JAV priešininkas Lotynų Amerikoje, ir tai skatino kitus regiono lyderius laikytis panašios pozicijos.

Atėjęs į valdžią H. Čavesas pradėjo vykdyti savo ambicingą planą ir pertvarkyti naftą išgaunančią šalį į socialistinę valstybę. Pertvarką jis vadino Bolivaro revoliucija, pagal savo dievaitį Saimoną Bolivarą (Simon Bolivar), kuris 19 amžiaus pradžioje padėjo daugeliui Pietų Amerikos šalių iškovoti nepriklausomybę. Tapęs prezidentu H. Čavesas net oficialiai pakeitė valstybės pavadinimą, ir šalis tapo Venesuelos Bolivaro Respublika.

H. Čavesas padidino valstybinį naftos monopolį ir milijonus dolerių iš naftos gauto pelno skyrė didžiulėms socialinėms programoms, kurios turėjo padėti neturtingiesiems. Programomis buvo siekiama išnaikinti neraštingumą, garantuoti pigius svarbiausius maisto produktus, aukštąjį išsilavinimą ir daugelį kitų dalykų. Oponentai kritikavo jo socialines programas ir teigė, kad ilguoju laikotarpiu jos yra nenaudingos ir turi nenumatytų pasekmių. Pavyzdžiui, dėl kainų kontroliavimo didėjo infliacija. Verslo atstovai prezidentą kaltino investuotojų atbaidymu. Valdant H. Čavesui Venesuelos ekonomika sunkiai augo, nors iš naftos šalis labai daug uždirbo - per jo valdymo laikotarpį naftos barelio kaina išaugo nuo 17 JAV dolerių iki daugiau nei 100 JAV dolerių. Be to, H. Čaveso administracija milijonus dolerių investavo į ideologiškai artimas užsienio šalis, pavyzdžiui, Kubai tiekia naftą žemesne nei rinkos kaina.

Kitas H. Čaveso palikimas - jam prieštaraujančių politikų ir privačios žiniasklaidos priespauda. H. Čavesas sutelkė vykdomosios valdžios galią ir anksčiau nepriklausomomis buvusias institucijas - tokias kaip teismai, rinkimų komisija ir kariuomenė - pavertė ištikimomis savo šalininkėmis. Dėl įvairių dekretų ir prezidentui palankios teisėtvarkos dauguma jo politinių oponentų negalėjo dalyvauti rinkimuose. Apkaltinti buvo net jo ankstesni sąjungininkai. Panašiai buvo elgiamasi ir su opozicine žiniasklaida. Buvo priimti įstatymai ir dekretai, dėl kurių turėjo užsidaryti mažiausiai vienas didelis transliuotojas ir dešimtys smulkesnių radijo stočių ir televizijos kanalų.

Sakydamas kalbas H. Čavesas griežčiausią kritiką skirdavo Jungtinėms Valstijoms. Jis teigė, kad JAV bando jį nuversti, o kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje tuometį JAV prezidentą Džordžą V. Bušą (George W. Bush) pavadino velniu. H. Čavesas vienijosi su Kuba, Iranu ir kitomis JAV priešiškomis valstybėmis.

Nepaisant visko, H. Čavesas buvo charizmatiškas ir populiarus valstybės vadovas. Jis 2000 metais antrą kartą laimėjo prezidento rinkimus, 2004 metais atsilaikė prieš referendumą dėl nušalinimo nuo posto ir 2006 metais iškovojo dar vieną šešerių metų kadenciją. Pernai spalį jis buvo vėl išrinktas prezidentu. Svarbus įvykis atsitiko 2002 metais, kai per pučą H. Čavesas buvo trumpam nuverstas. Vis dėlto laikinajai vyriausybei nepavyko įsitvirtinti ir, praėjus vos 48 valandoms, su kariuomenės pagalba H. Čavesas grįžo į valdžią.