Narystę ES teks užtarnauti

Narystę ES teks užtarnauti

Albanija trečiadienį atmetė bet kokias kalbas, kad jos teritorijoje galėtų būti įkurtas centras į Europos Sąjungą norintiems patekti migrantams. Tačiau nuomonė gali ir pasikeisti, žinant, kad Europos Sąjungos šalys iš principo sutiko pradėti stojimo į ES derybas su Balkanų valstybėmis Albanija ir Makedonija.

Ieškodami būdų, kaip pažaboti į ES atvykstančių naujų migrantų srautus, Bendrijos lyderiai svarsto galimybę už ES ribų įkurti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo centrus.

Kadangi Albanija ribojasi su Graikija, o nuo Italijos ją skiria tik Adrijos jūra, ši ES nepriklausanti valstybė buvo pasiūlyta kaip galima vieta tokiems centrams įkurti.

Tačiau Albanijos premjeras Edis Rama interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“ tokią idėją atmetė. „Niekada nepriimsime tokių ES pabėgėlių stovyklų“, - pareiškė jis ir pridūrė, kad „paversti Albaniją molu, saugančiu Europą nuo pabėgėlių, - pavojingas sprendimas“.

Tokie centrai reiškia, kad „į beviltišką padėtį patekę žmonės bus kažkur numetami kaip toksiškos atliekos, kurių niekas nenori“, pridūrė E.Rama. Jis tokias mintis išsakė kitą dieną po to, kai ES sutiko pradėti derybas dėl Albanijos stojimo į ES. Jų pradžia numatyta kitų metų birželį.

Tačiau Albanijos lyderis įspėjo Briuselį, kad pasiūlymas pradėti derybas Tiranos neprivers sutikti su pabėgėlių centrų įkūrimu šalyje.

Europos Sąjungos šalys iš principo sutiko pradėti stojimo derybas su Balkanų valstybėmis Albanija ir Makedonija. Tačiau šios šalys privalo vykdyti reformas - tada kitų metų pabaigoje galės prasidėti pirmieji pokalbiai, antradienį po Europos reikalų ministrų derybų Liuksemburge pranešė diplomatai.

Pradėdamas stojimo derybas, ES nori atlyginti abiem šalims už jų reformų pastangas ir paskatinti jas toliau siekti pažangos. Be to, vaidmenį vaidina ir ES saugumo politiniai bei ekonominiai interesai. Balkanų šalys yra ES viduryje ir ribojasi su Bendrijos narėmis - Graikija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Kroatija. Briuseliui ypač keblus klausimas atrodo „skylė“ ES viduryje, nes Rusija, Kinija ir Turkija šiuo metu smarkiai plečia savo įtaką regione.

Tačiau kol Albanija ir Makedonija iš tikrųjų taps ES narėmis, gali praeiti keleri metai. To priežastys yra dideli deficitai teisinio valstybingumo, teisėsaugos nepriklausomumo ir kovos su nusikalstamumu srityse.

Kad stojimo derybos, nesant pažangos, gali visiškai sustoti, rodo Turkijos pavyzdys. Derybos su šia šalimi kandidate prasidėjo dar 2005-aisiais, tačiau dėl įvykių Turkijoje šiuo metu de facto yra įšaldytos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder