Procesijos dalyviai trijų kilometrų ilgio kelią pradėjo po 15 valandos Paryžiaus laiku (16 valandos Lietuvos laiku). Pirmieji eina žuvusiųjų šeimų nariai. Tai - teroristų nužudytų savaitraščio "Charlie Hebdo" žurnalistų, policijos karininkų, košerinio maisto parduotuvės lankytojų artimieji.
Per tris dienas nuo islamistų rankos žuvo 17 paryžiečių. Teroristai sulaukė atpildo, bet tos trys dienos, kurios sukrėtė Prancūziją, paliko gilų pėdsaką visuomenės sąmonėje.
EPA-ELTA nuotr.
"Prancūzija solidari", "Prancūzija nenusileis" - tokie šūkiai suvienijo įvairių šalies religinių konfesijų ir politinių srovių atstovus. Idėja surengti nacionalines eitynes sulaukė plataus pritarimo. "Visi, kurie myli Prancūziją, jos pakantumo principus, turi dalyvauti renginyje", - pareiškė premjeras Manuelis Valsas (Manuel Valls).
Šalies istorijoje tai antros tokios eitynės, kuriose dalyvauja valstybės vadovas. Iki šiol tik Fransua Miteranas (Francois Mitterrand) 1990 metais ėjo kartu su protestuotojais prieš žydų kapų išniekinimą.
Užsienio politikų dalyvavimas manifestacijoje reikalauja papildomų saugumo priemonių. Jam užtikrinti mobilizuota 5,5 tūkstančio policininkų, žandarų ir kariškių.
Prieš pat manifestacijos pradžią Prancūzijos prezidentas F. Olandas priėmė užsienio delegacijų vadovus. Po to jis ir užsienio lyderiai autobusais nuvyko į Respublikos aikštę - eitynių starto vietą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą