Pasaulinė kibernetinė ataka kelia sumaištį

Virusas, kurio šaltinis vis dar nežinomas, užšifruoja kompiuteryje laikomus duomenis bei už jų atgavimą reikalauja išpirkos bitkoinais.

Pirmos iš nukentėjusiųjų nuo kibernetinės atakos buvo Ukrainos bendrovės, įskaitant valstybinę energetikos bendrovę ir pagrindinį Kijevo oro uostą. Černobylio atominė elektrinė dėl atakos padarytos žalos taip pat buvo privesta tikrinti radiacijos lygį rankiniu būdu.

JAV nacionalinė Saugumo Taryba savo pareiškime skelbia, kad vyriausybinės agentūros pradėjo tyrimą dėl įvykdytos atakos ir kad Jungtinės Valstijos yra „pasiryžusios nustatyti tuos, kurie yra už ją atsakingi“.

JAV vidaus saugumo departamentas patarė nuo atakos nukentėjusiesiems nemokėti išpirkos, tvirtindamas, kad nėra jokių garantijų, jog prieiga prie rinkmenų bus atkurta.

Rusijos antivirusinės programinės įrangos gamintojos „Kaspersky Lab“ analizės duomenimis, buvo įvykdyta apie 2000 atakų - daugiausia Ukrainoje, Rusijoje ir Lenkijoje.

Tarptautinė organizacija Interpolas patikino „atidžiai stebinti“ situaciją ir palaikanti ryšį su savo valstybių narėmis.

Pasak kai kurių ekspertų, pirminiai duomenys rodė, kad atakoje buvo naudota kenkėjiška programa (angl. ransomware) „Petya“. Ji esą pasinaudojo tomis pačiomis spragomis, kuriomis gegužę naudojosi kitos atakos metu naudota programa „WannaCry“. „Kaspersky Lab“ teigia mananti, kad tai „visiškai nauja kenkėjiška programa, nors ir panaši į „Petya“, todėl pavadino ją „NonPetya“. „KasperskyLab“ pridūrė nustačiusi įtartinas atakas Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV, be jau nustatytų atakų Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir Ukrainoje.