84-erių Prinstono universiteto profesoriui J. Peeblesui Nobelio premija skirta už jo teorinius atradimus fizinės kosmologijos srityje. Jo sukurta teorinė sistema yra kertinis supratimo apie Visatos istoriją nuo Didžiojo sprogimo iki šių dienų akmuo.
„Mano patarimas jauniems žmonėms, pradedantiems domėtis mokslu: darykite tai iš meilės mokslui. Įsitraukite į mokslą dėl savo susižavėjimo mokslu“, – spaudos konferencijoje telefonu sakė J. Peeblesas.
77-erių Ženevos universiteto profesorius M. Mayor ir 53-ejų Ženevos universiteto bei Kembridžo universiteto astronomas D. Queloz premija skirta už pirmosios aplink Saulės tipo žvaigždę besisukančios egzoplanetos atradimą.
1995-aisiais tuo metu doktorantas D. Queloz ir jo vadovas M. Mayor atrado būtent tokią egzoplanetą, besisukančią aplink žvaigždę pavadinimu 51 Pegasi. Nuo mokslininkų atradimo buvo atrasta iš viso 4 000 egzoplanetų, nuolat jų atrandama vis daugiau.
Šveicarai savo pergalę vadino „tiesiog neįtikėtina“.
Nobelio premijos laureatai, be tarptautinės šlovės, pasidalys ir 9 mln. Švedijos kronų (830 tūkst. eurų). Pusė sumos atiteks J. Peeblesui, kita pusė – M. Mayor ir D. Queloz.
Trečiadienį Stokholme bus įteikta Nobelio chemijos, ketvirtadienį – literatūros, o kitą pirmadienį, spalio 14 d. – ekonomikos premija.
Tarp jų įsiterps Nobelio taikos premija, kurios laureatas bus paskelbtas Osle šį penktadienį.
Nuspėti Nobelio premijų laureatus yra ypač sunku, nes premijas teikiančios institucijos nominuotų žmonių vardų neskelbia 50 metų po premijos įteikimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą