Paslaptingi radiaciniai šuoliai pastaruoju metu nustatomi visoje Europoje, tačiau niekas nežino, dėl kokios priežasties tai vyksta.
Žmogaus sukurta radioaktyvi medžiaga jodas-131 yra randamas mažais kiekiais visame žemyne. Anot mokslininkų, šios medžiagos pėdsakų buvo rasta Šiaurės Norvegijoje jau sausio pradžioje ir nuo tada ji pradėjo sklisti per likusią Europą.
Mažos, sveikatai nepavojingos koncentracijos sausio antroje pusėje buvo nustatytos Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje vasario pradžioje – vakarinėje Rusijos dalyje.
Nepaisant to, jog radioaktyvi medžiaga buvo rasta sausį, valdžios institucijos slėpė šią informaciją kiek galima ilgiau. Taip tikriausiai nutiko todėl, nes nebuvo aišku, iš kur ši medžiaga atsirado ir kaip plito.
Tolimesnė surinkta informacija daro šį atradimą dar keistesnį, nes jodas-131 dažniausiai yra randamas kartu su kitomis radioaktyviomis medžiagomis, kurių nebuvo aptikta. Nors jodas-131 greit suyra, ši medžiaga buvo rasta dideliais kiekiais, o tai įrodo, kad ji pasklido visai neseniai.
Nėra aišku, iš kur jodas-131 galėjo pasklisti. Dėl šio įvykio JAV Europoje dislokavo specializuotus lėktuvus ir stengėsi nustatyti sklidimo pradžios tašką, tačiau paieškos buvo bevaisės.
Sąmokslo teorijų mėgėjai nurodė, jog šis radiacinių medžiagų nutekėjimas pradėjo sklisti nuo Šiaurės Norvegijos, kurioje Rusija galėjo atlikti slaptą branduolinį bandymą.
Jodas-131 yra glaudžiai susijęs su branduolinėmis bombomis ir ankščiau buvo randamas visame pasaulyje po branduolinių ginklo bandymų. Taip pat ši medžiaga buvo aptinkama ir po įvykusių katastrofų Fukušimos bei Černobylio atominėse elektrinėse.
Be to, jodas-131 gali būti naudojamas medicinoje gydant tam tikras ligas ar vėžio formas. Ši medžiaga buvo rasta be jokių priemaišų, ir tai rodo, kad ji buvo izoliuota, todėl nuotekis galėjo įvykti iš farmacijos bendrovės, kuri apie tai nepranešė valdžios institucijoms.
Deja, neįmanoma nustatyti iš kur konkrečiai kilo šis nuotekis. Kintančios vėjo kryptys neleidžia nustatyti šaltinio židinio, todėl galima tik spėti, jog ši medžiaga pasklido kažkur netoli Rytų Europos.
Anot Prancūzijos IRSN (vadinamojo branduolinio saugumo personalo), dėl Europoje pasklidusios medžiagos kiekio reali grėsmė nekyla. IRSN nurodė, jog jie jau pasidalino surinkta informacija su didžiosiomis Europos valstybėmis, tad tikimasi, jog gauta informacija padės ištirti įvykusį incidentą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą