Per neeilinį saugumo susitikimą prezidentas nurodė, kad tokios pajėgos garantuotų saugumą "situacijoje, kurioje nėra laikomasi taikos pažado". Tokias pastabas P. Porošenka išsakė po intensyvių kovų, iš strategiškai svarbaus Debalcevės miesto atsitraukus beveik 2 500 Ukrainos karių. Anot jo, atitraukimas buvo organizuotas. Kijevo vadovo prašymą dėl JT taikdarių trečiadienio naktį patvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.
"Aptarėme klausimą ir nutarėme kreiptis į JT bei Europos Sąjungą (ES) dėl taikos palaikymo ir saugumo operacijos įkūrimo Ukrainoje", - pažymėjo tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas.
Anksčiau aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas pranešė, kad Debalcevėje per pastarąsias tris dienas žuvo 22 Kijevo kariai. Sekmadienį prasidėjusios paliaubos buvo stebimos kitose vietovėse Rytų Ukrainoje, o kai kur buvo atitraukta sunkioji ginkluotė. Tačiau Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai negalėjo patekti į Debalcevę.
Separatistų atstovas Eduardas Basurinas nurodė, kad šiuo metu šį miestą visiškai kontroliuoja sukilėlių pajėgos. Jis pridūrė, kad daugiau nei 300 vyriausybinių pajėgų karių buvo paimti į nelaisvę. Ukrainos vyriausybė tą pripažino.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) tvirtino, kad separatistų puolimas taikos susitarimams iškėlė dar didesnį pavojų. Tuo metu Baltieji rūmai nurodė, kad sukilėliai ir Rusija nesugebėjo įgyvendinti Baltarusijos sostinėje Minske pasirašytos sutarties sąlygų. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atkakliai tvirtino, kad separatistų veiksmai Debalcevėje nepažeidė paliaubų, kadangi tas miestas jau buvo užimtas sukilėlių tuo metu, kai buvo pasirašyta sutartis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą