Ketvirtadienį Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja balsavo už nepaprastosios padėties pratęsimą po penktadienį Paryžiuje surengtų islamistų išpuolių, nusinešusių 130 gyvybių.
Pratęsti nepaprastąją padėtį šalyje trims mėnesiams pasiūlė Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande), kuris ir įvedė ją po teroro aktų serijos Paryžiuje.
Šalies valdžia įvedė nepaprastąją padėtį Prancūzijoje praėjusį šeštadienį, suteikdama policijai didesnių įgaliojimų apieškoti ir sulaikyti įtariamuosius.
Pagal Prancūzijos įstatymus, prezidento įvesta nepaprastoji padėtis negali viršyti dvylikos dienų.
Tam, kad šis nepaprastosios padėties režimas būtų pratęstas, būtinos parlamento sankcijos, nes tokia padėtis suteikia didesnių įgaliojimų saugumo tarnyboms.
Ketvirtadienį šalies premjeras Manuelis Valsas (Manuel Valls) kalbėdamas parlamente perspėjo, kad Prancūzijai gali grėsti teroristų grupuotės ataka, kurioje būtų panaudotas cheminis arba biologinis ginklas. Apie naujų teroro atakų Europoje tikimybę perspėjo ir Europolo vadovas Robas Veinraitas (Rob Wainwright).
Lapkričio 13 d. vakarą Paryžiuje buvo įvykdyti keli teroro aktai. Prancūzijos sostinės Sen Deni priemiestyje, prie "Stade de France" stadiono, kur vyko Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynės, nugriaudėjo sprogimai. Išpuoliai taip pat buvo surengti Šarono bulvare, Voltero bulvare, Fonten o Rua ir Alibero gatvėse. Per teroristų išpuolius žuvo 130 žmonių, per 300 buvo sužeista.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą