Šiaurės Korėja paskelbė ultimatumą Pietų Korėjai, kad ši nustotų transliuoti propagandą prieš ją - kitaip imsis karinių veiksmų. Pietų Korėjos prezidentė reikalauja iš Šiaurės Korėjos atsiprašymo už tai, kad demilitarizuotoje zonoje sprogus minoms žuvo du Pietų Korėjos kariškiai. Pietų Korėja praėjusį šeštadienį pareiškė, kad yra pasirengusi atsakyti į Šiaurės Korėjos veiksmus. Šioje situacijoje jau nebeaišku, kas ką provokuoja. VDU Azijos studijų centro mokslo darbuotojas dr. Linas Didvalis tikina, jog toks įspūdis iš tiesų gali susidaryti, tačiau atsakymo reikėtų ieškoti šių dviejų šalių istorijoje ir tarpusavio santykiuose, kur būta pilna provokacijų pirmiausia iš Šiaurės Korėjos pusės.
„Prisiminkime, kai buvo atrasti požeminiai tuneliai, tai Šiaurės Korėja kasėsi į Pietų Korėjos teritoriją. Iš naujesnių provokacijų - buvo nuskandintas Pietų Korėjos povandeninis laivas. Taip pat Šiaurės Korėja pasienyje apšaudė Pietų Korėjos salą. Provokacijos ir konfliktai yra šių valstybių kasdienybė“, - aiškino L.Didvalis.
Jo teigimu, atrodytų, kad dabartinė situacija irgi nėra koks nors išskirtinis atvejis, veikiausiai susikiršinimas turėtų nuslopti, nors ir ne visam laikui.
Šiaurės Korėja turi 70 povandeninių laivų, o 50 jų jau paliko savo bazes, sakoma, jog Šiaurės Korėja kuria povandeninių balistinių raketų sistemą. L.Didvalis tikino nemanantis, kad dėl to gali įsiplieksti karas. Laivų išvedimas į atvirą jūrą dar nėra grėsmės pikas, juo labiau kad anksčiau tarp šalių būta ir atvirų grasinimų, jog Šiaurės Korėja panaudos branduolinį ginklą. Kita vertus, šalys ne tik provokuoja, bet ir kalbasi - po pastarųjų provokacijų derybos prasidėjo labai greitai. Nors, pasak eksperto, anksčiau būdavo, kad po provokacijų derybų net nevykdavo.
„Šiaurės Korėjos režimui provokacijos ir konfliktai reikalingi vidiniam režimui sustiprinti. Tiesiog norima išlaikyti ir parodyti savo galią patiems Šiaurės Korėjos gyventojams. Esą valdžia juos gina ir saugo nuo priešų, kurie dažnai yra išgalvoti“, - teigė ekspertas.
Artimiausiu metu nematyti jokių ženklų, kad šalys plėtotų draugiškesnius santykius. Pasak L.Didvalio, Pietų Korėja yra išbandžiusi labai daug politikos krypčių, kad šiltėtų santykiai su Šiaurės Korėja, tačiau keičiantis prezidentams keitėsi ir politika - ji Šiaurės Korėjos atžvilgiu griežtėjo.
Jei visgi įsipliekstų tikras karas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų, pats didžiausias klausimas būtų: kaip reaguotų Kinija? L.Didvalis abejojo, ar viena Šiaurės Korėja atsilaikytų prieš Pietų Korėją, juo labiau kad tokiu atveju į karą įsitrauktų Amerika, nes ši Pietų Korėjoje turi savo bazių. „Ramybės laikotarpis yra sąlyginai naudingas šalims, nes jos gali vystytis. Tačiau jeigu į karą įsitrauktų Kinija ir, kaip minėjau, Amerika, tai sunku net prognozuoti, kokio lygio konfliktas būtų“, - kalbėjo ekspertas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą