Ursula von der Leyen prieš metinį pranešimą raginama užtikrinti, kad ši iškastinio kuro krizė Europai būtų paskutinė

Ši kalba yra esminis ES demokratijos momentas, skirtas apžvelgti praėjusius metus, nubrėžti bloko prioritetus bei pristatyti naujas iniciatyvas. 

Po jos tradiciškai vyksta debatai su Europos Parlamento nariais.

Dar 2022 m. U. von der Leyen savo pranešime skyrė dėmesio Europos iškastinio kuro krizei, kurią sukėlė Rusijos pilno masto invazija į Ukrainą, bei prisiminė XX a. 8-ojo dešimtmečio energetikos krizę, kilusią dėl karų Artimuosiuose Rytuose.

Naujausios iškastinio kuro krizės kaina Europai

Praėjus keleriems metams, Europa susiduria su labai panašia problema, kurią sukėlė karas su Iranu ir laikinai užblokuotas Hormūzo sąsiauris – gyvybiškai svarbus laivybos kelias, kuriuo paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų.

Liepos mėnesį Europos Komisija atskleidė, kad nuo konflikto pradžios ES iškastinio kuro importui papildomai išleido daugiau nei 50 mlrd. eurų – didžiąją šios naštos dalį prisiėmė namų ūkiai. Dabar ši suma jau siekia apie 70 mlrd. eurų.

Šios išlaidos patirtos nepaisant to, kad saulės energija leido sutaupyti 32,2 mlrd. eurų, nes padėjo išvengti papildomo dujų importo ir sustiprino vietinės elektros gamybą visame žemyne.

Bloko teigimu, paspartinta energetikos pertvarka, kurios pagrindas yra elektrifikacija, iki 2040 m. galėtų sumažinti dujų importą daugiau nei 70 proc., o žalios naftos importą – daugiau nei 40 proc.

Raginimai nustatyti iškastinio kuro atsisakymo planą

Praėjusią savaitę, rugsėjo 10 d., vykusioje spaudos konferencijoje „CAN Europe“ vadovė Chiara Martinelli pareiškė, kad europiečiai už priklausomybę nuo iškastinio kuro moka dvigubai.

Ch. Martinelli teigimu, dabar yra tinkamas metas aiškiai parodyti, kad Europa negali išbristi iš energetikos krizės, kol pati ją kursto. 

Ji pabrėžia, kad neįmanoma sukurti saugios ekonomikos remiantis energetikos sistema, kurios nekontroliuoji ir kur karas ar sąsiaurių blokados kitoje pasaulio pusėje sprendžia, kiek europiečiai mokės už savo namų šildymą.

Ką iš tiesų reiškia Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro

Ekspertai įspėja, kad kartu su augančiomis energijos kainomis priklausomybė nuo iškastinio kuro atneša ir milžiniškas ekonomines rizikas.

Léa Malfrait iš „Electrification Alliance“ teigia, kad 75 proc. ES įmonių energijos kainas įvardija kaip pagrindinę kliūtį investicijoms Europoje.

Tęsiamas iškastinio kuro deginimas taip pat atvėrė kelią dažnesniems ekstremalių orų reiškiniams. Šios vasaros karščio bangos sukėlė mažiausiai 35 000 perteklinių mirčių visame žemyne.

Taip pat išdegė daugiau nei 637 000 hektarų žemės, o ankstyvaisiais vertinimais, vien šios vasaros ekstremalūs karščiai gali sunaikinti apie 180 mlrd. eurų ES ekonomikos produkcijos.

 Šios sumos pakanka ištrinti visą prognozuotą ES ekonomikos augimą 2026 metams.

Šaltinis: euronews.com