"Stebuklo Anduose" dalyviai palaiko ir drąsina Čilės kalnakasius

"Stebuklo Anduose" dalyviai palaiko ir drąsina Čilės kalnakasius

Išlikusieji po garsiosios 1972 m. aviakatastrofos Anduose kreipėsi į įstrigusius po žeme Čilės kalnakasius siekdami juos palaikyti ir įkvėpti vilties, praneša BBC.

Keturi žmonės, išgyvenę po lėktuvo katastrofos Anduose, pagarsėjusios kaip "Stebuklas Anduose", per vaizdo ryšį ragina kalnakasius nepasiduoti ir tikėti, kad jie išgyvens ir sugrįš į normalų gyvenimą.

Kalnakasius palaikantieji - keturi iš 16-os keleivių, skridusių iš Montevidėjaus į Santjagą ir išgyvenusių lėktuvui nukritus Anduose. Jie įstengė išsilaikyti 72 dienas beveik be maisto ir esant labai žemai oro temperatūrai, kol galiausiai buvo evakuoti Čilės gelbėtojų.

33 Čilės šachtininkai jau mėnesį yra įstrigę 700 metrų gylyje po žeme po avarijos jų šachtoje. Kalnakasių gelbėjimo darbai gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Urugvajaus piliečiai susitiko su Čilės šachtininkų giminaičiais San Chosė mieste, o vėliau nutarė kreiptis į pačius kalnakasius. Pasak išgyvenusiųjų katastrofą, jie norėjo pareikšti savo solidarumą su kalnakasiais, taip pat dar kartą padėkoti Čilei už jų pačių išgelbėjimą prieš 38 metus.

"Kaip mes sugebėjome išsikapstyti ir sugrįžti į normalų gyvenimą, taip ir jie išliks ir nugyvens fantastišką gyvenimą, - sakė Pedras Algorta (Pedro Algorta), išgyvenęs Anduose. - Tik pažvelkite į mus: praėjus 38 metams po katastrofos 16 iš mūsų - visi, kas buvo išgelbėtas, vis dar gyvi. Tai rodo, kad žmogus gali išgyventi sunkiausias situacijas ir išlikti gyvas. Blogiausia jau praeityje".

1972 m spalį keturi laiško kalnakasiams autoriai skrido į Čilės sostinę kartu su Urugvajaus regbio jaunių komanda, kai jų lėktuvas nukrito virš Andų.

12 ši 45 žmonių, skridusių lėktuvu, žuvo. Dar 17 mirė vėliau nuo žaizdų, bado ir šalčio.

Tačiau 16 žmonų pavyko išsilaikyti ekstremaliomis sąlygomis daugiau nei 3 tūkst. metrų aukštyje virš jūros lygio net 72 dienas: du iš jų nusigavo iki gyvenviečių ir ėmė šauktis pagalbos, netrukus grupę aptiko ir Čilės gelbėtojai.

Per ilgus laukimo mėnesius kai kuriems, tam, kad išgyventų, teko valgyti žuvusiųjų kūnų mėsą. Apie išbandymus, kuriuos teko išgyventi šiems žmonėms, parašyta knyga ir sukurtas filmas.

Po žeme įstrigusių kalnakasių giminaičiai padėkojo urugvajiečiams už palaikymą. Inžinieriai, pirmadienį pradėję kasti tunelį, kuriuo iš po žemės turi būti iškelti ugniagesiai, jau iškasė 40 metrų ilgio tunelį. Už gelbėjimo operaciją atsakingas inžinierius Andresas Sugaretas (Andres Sougarret) pranešė, kad šiuo metu nagrinėjami dar du šachtininkų gelbėjimo planai.

Penktadienį atgabentas galingesnis gręžimo aparatas, kuris gali būti įjungtas jau sekmadienį, pranešė A. Sugaretas. Ekskavatoriumi T-130 ketinama išplėsti gręžinį, per kurį kalnakasiams paduodamas maistas ir medikamentai, kad būtų galima nuleisti jiems stambesnius daiktus.

Bet yra ir trečias planas, pagal kurį svarstoma panaudoti prietaisą, skirtą naftos gręžiniams daryti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder