Turkijoje baigėsi prieš dvejus metus paskelbta nepaprastoji padėtis. Ji nebuvo pratęsta, todėl jos galiojimas naktį į ketvirtadienį nutrauktas. Prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas nepaprastąją padėtį įvedė po pučo 2016 metų liepą, nuo tada ji septynis kartus po tris mėnesius vis buvo pratęsiama.
Galiojant nepaprastajai padėčiai, kurią griežtai kritikavo užsienis, buvo ribojamos tokios pagrindinės žmogaus teisės, kaip susirinkimų ar spaudos laisvė. Tai, be to, suteikė R. T. Erdoganui teisę valdyti šalį dekretais. Daugelis jų buvo nukeipti prieš spėjamus JAV gyvenančio pamokslininko Fethullaho Guleno šalininkus. Šį R. T. Erdoganas kaltina organizavus pučą. Nepaprastosios padėties sąlygomis vyko referendumas dėl konstitucijos pataisų, po kurio parlamentinė sistema buvo paversta prezidentine, ir prezidento bei parlamento rinkimai.
Nuo 2016 metų vasaros, oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta mažiausiai 77 000 žmonių, tarp jų - daug žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų bei opozicijos politikų. Dekretais R. T. Erdoganas atleido mažiausiai 130 000 valstybės tarnautojų, tarp jų, ankstesniais duomenimis - 4 000 teisėjų ir prokurorų.
Prieš dvi savaites po naujo dekreto paskelbimo darbo neteko dar 18 000 mokytojų, policininkų, karių ir kitų darbuotojų. Pavardės paminėjimas tokiame dekrete reiškia, kad iš asmens atimamas ir pasas. Kad pasibaigus nepaprastajai padėčiai baigtųsi ir areštai bei atleidimai, neatrodo. Vyriausybė jau paruošė naujas kovos su teroru nuostatas.
Vienas įstatymas dėl „kovos su teroru normaliomis sąlygomis“, pavyzdžiui, numato, kaip gali būti atleisti teisėjai, ginkluotųjų pajėgų nariai ar ministerijų darbuotojai. Kaip ir galiojant nepaprastai padėčiai, valstybė iš visų tų, kurie iš valstybės tarnybos bus atleidžiami dėl įtarimų korupcija, neteks paso.
Provincijų gubernatoriai išlaikys bent dalį galių, kurias jiems suteikė nepaprastoji padėtis. Remiantis projektu, jiems bus leista uždrausti lankytis tam tikrose vietose asmenims, kurie įtariami „trikdantys viešąją tvarką ar saugumą“. Be to, jie ir toliau galės riboti susirinkimų laisvę. Įtariamuosius policija galės sulaikyti nuo 48 valandų iki 12 dienų - ilgiau nei prieš įsigaliojant nepaprastajai padėčiai.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės jau prieš tai įspėjo, kad vyriausybė naujais reguliavimais nepaprastąją padėtį nori padaryti nuolatine - tik kitu pavadinimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą