Nuo pirmadienio uraganas vis dar sukasi Floridoje. Nuo savaitės pradžios televizijos pranešejai tauškia ta patį, bandydami įtikinti, kad artėja paskutinioji ir varo paniką net tiems, kurie jau trečia diena bando prasiblaivyti. Nelaimės dar nėra jokios, tačiau nebespėju atsakinėti i telefono skambučius, žinutes bei elektroninius laiškus. Šimtai jų.
Ačiū. Pranešu visiems - esu sveika gyva ir nieko man neatsitiks, nebent ant namo užvirstų ąžuolas, kuris pagal statistiką turėtų gryninti aplinką mažiausiai dar kelis šimtus metų. Gatvėse tuščia, didžiosios parduotuvės uždarytos, dirba tik mažosios, kurių savininkai vis dar senoviškai mąsto, - verslas turi nešti pelną.
Mano numylėtame Shem Creek, kur paprastai daug daugiau žmonių, nei leidžia bet kokios saugumo normos, nebeliko jachtų, o pakrante vaikšto viena vienintelė gervė. Charlestono, kuriame dabar gyvenu, visi keliai veda viena kryptimi - iš miesto. Tai daroma tam, kad nebūtų kamščių tiems, kurių nervai neišlaiko, ir jie neša kudašių.
Įvażiuoti niekam neleidżiama. Vakar ilgai žiūrėjome video, rodantį mūsų kelius, suskaičiavome dvi mašinas, važiuojančias iš miesto... Koks durnius paliks savo namus, nežinodamas, kada valdžia leis į juos sugrįžti?
Pirmiausia iš parduotuvių išnyko vanduo, alus ir vynas. Ofisai, mokyklos uždaryti, taigi, visi turi papildomas ilgalaikes atostogas, renkasi grupėmis ir turi nesibaigiančius "parties". Esame be pertraukos baliukuose nuo pat šeštadienio. Ir pakvietimai toliau plaukia.
Tiems, kurie jaudinasi dėl mūsų, pranešame: atsargų 7 dienoms turime pakankamai - benzino generatoriui, dujų griliui, maisto, vandens, vyno, alaus, prožektorių ir jiems bateriju, žvakių, aliejaus lempoms, narvų katinams ir jiems maisto ir t.t.
Į svečius nekviečiame, nes vis tiek nepravažiuosite uždarytais keliais. Oro uostas taip pat uždarytas. Dar kartą ačiū tiems, kuriems rūpi mano gerbūvis. Nesijaudinkite, žemaičiai atsparūs net uraganams. Tikiuosi.
Rašyti komentarą