Referendumą dėl rusų kalbos inicijavęs Vladimiras Lindermanas Latvijos nacionalinei televizijai sakė, kad save ir Rygos merą Nilą Ušakovą laiko "vieninteliais žmonėmis, turinčiais realios politinės ir visuomeninės galios Latvijos etninės rusų mažumos bendruomenėje".
V. Lindermanas sakė, kad jo tikslas - pradėti dialogą tarp rusų ir latvių bei iškovoti rusų kalbai teisinį statusą ir pripažinimą, kad tai - ne užsienio kalba. V. Lindermanas teigė, kad yra patenkintas referendumo rezultatais.
"(...) pergalė buvo nepasiekiama, bet mums pavyko suvienyti rusų bendruomenę ir atkreipti dėmesį į problemą", - teigė jis.
Nacionaliniam aljansui priklausantis parlamento narys Imantas Paradniekas į V. Lindermano žodžius reagavo pareikšdamas, kad "vienintelis įmanomas dialogas su V. Lindermanu yra jo deportacija iš Latvijos".
"Oficialiai V. Lindermanas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jį išspyrė iš Rusijos ir nesuteikė Rusijos pilietybės. Reikia dialogo su visuomene, ... o ne su politikais, kurie provokuoja isteriją", - sakė I. Paradniekas.
Parlamento narys pabrėžė, kad Latvijoje niekas nėra laikomas antraeiliu piliečiu.
Šeštadienį vykusiame referendume dėl antros valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai latviai balsavo prieš.
Latvijos centrinė rinkimų komisija paskelbė neoficialius visų 1 035 rinkimų apylinkių balsavimo rezultatus.
Dauguma rinkėjų - 821 722, t. y. 74,8 proc. - pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 273 247, t. y. 24,88 proc., gyventojų. Referendume dalyvavo 70,73 proc. balsavimo teisę turinčių latvių.
Sostinėje Rygoje 61,59 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų balsavo prieš, o 37,98 proc. - už. Latgalos regione už rusų kalbos paskelbimą antra valstybine kalba balsavo net 55,57 proc. rinkėjų, prieš - 44,02 proc.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybinę kalbą ir baltiškos kultūros tęstinumą.
"Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pagrįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti", - sako ministras.
Kartu jis pabrėžia, kad Baltijos valstybės visada gerbė ir toliau puoselės kultūrinę bei kalbinę įvairovę, tačiau tai niekam nesuteikia teisės klibinti valstybės ir tautos pamato – valstybinės kalbos.
Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia interviu Latvijos valstybinei televizijai sakė, kad referendumo dėl rusų kalbos rezultatai rodo, jog valstybės pagrindai, įskaitant latvių kalbą, rūpi didžiajai visuomenės daliai.
Kita vertus, vienas iš Nacionalinio aljanso lyderių Raivis Dzintaras sakė, kad gaila, jog apskritai prireikė surengti referendumą. Nepaisant to, jis dėkojo referendume dalyvavusiems latviams ir rusakalbiams.
Zatlero reformų partijos lyderis Valdis Zatleras taip pat dėkojo referendume dalyvavusiems gyventojams. Jis pridūrė, kad referendumas buvo provokacija, nes buvo akivaizdu, jog siūlymas rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą bus atmestas. V. Zatleras teigė, kad visuomenė šį siūlymą atmetė demokratiškai.
Latvijos prezidentas Andris Berzinis balsavo prieš rusų kalbos paskelbimą antra valstybine kalba.
"Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą", - šeštadienį pranešė prezidento atstovė spaudai Liga Krapanė.
Prezidentas mano, kad latvių kalba turi likti vienintele valstybine kalba šalyje.
Rinkėjų aktyvumas per šeštadienį vykstantį referendumą dėl rusų kalbos statuso yra didesnis nei per referendumą dėl Seimo paleidimo.
Kad rusų kalba būtų paskelbta antra valstybine kalba, referendume už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų, tai yra daugiau nei 770 tūkst. žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą