Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė operacijos, kurios tikslas - "priversti Gruziją laikytis taikos", pabaigą. Antradienį jis su Prancūzijos lyderiu Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) suderino taikaus sureguliavimo regione planą. Kaip pažymi Vakarų stebėtojai, Rusijos armija nesunkiai nugalėjo Gruzijos kariuomenę,
o Vakarai taip ir nesiryžo konfrontuoti su Maskva. Ir nors "viešųjų ryšių kare" Tbilisis veikė agresyviai, o Rusija buvo priversta nevykusiai teisintis, kai kurie užsienio apžvalgininkai dėl konflikto eskalavimo pradeda kaltinti Michailą Saakašvilį.
Kaip pažymi "The Times", Vladimirui Putinui butaforija buvo nereikalinga: Rusijos armija ir be to aiškiai išdėstė jo poziciją. Pasak leidinio, nors Rusija laimėjo karą "rezultatu 10:0", Gruzija įveikė ją kovoje dėl viešosios nuomonės. Jeigu Gruzijos armija būtų veikusi taip pat agresyviai kaip Tbilisio viešųjų ryšių specialistai, tai karas dėl Pietų Osetijos būtų pasibaigęs visai kitaip, ironizuoja britų laikraštis.
Prezidentas M. Saakašvilis, atėjęs į valdžią per "rožių revoliuciją", niekada nevengė griežtų pareiškimų apie grėsmę pasaulio tvarkai, primena "The Times". Jis sakydavo kalbas Gruzijos vėliavos ir Europos Sąjungos vėliavos fone, nors jo šalis nėra ES narė. Tikslas buvo aiškus: parodyti, kad Gruzija nori draugauti su Vakarais prieš buvusius sovietinius šeimininkus.
Pasak Italijos dienraščio "Corriere della Sera", daugelis italų mano, jog dėl to, kas atsitiko, veikiausia kalta Gruzija. Italijos komunistų partijai atstovaujantis Europos Parlamento deputatas Markas Ricas (Marco Rizzo) teigia: "Gruzija mėgino pasinaudoti olimpinėmis žaidynėmis ir sunaikinti šią Osetijos dalį, tikriausiai tikėdamasi žadėtos JAV pagalbos. V. Putinas turėjo įsikišti, kitaip Rusijoje jis būtų palaikytas plepiu".
Kartu su komunistu vienoje valtyje atsidūrė žurnalistas ir rašytojas Karlas Rosela (Carlo Rossella): "Jaunas M. Saakašvilis patraukė šaudyti į rusus tuo momentu, kai jiems tai buvo naudinga. Labai didelė klaida: Maskva nekantriai laukė progos jį pamokyti. Dabar Osetija ir Abchazija prarastos, ir jis tapo maža respublika virtusios šalies vadovu". Ministras Paolas Fereras (Paolo Ferrero) rodo pirštu į Vašingtoną. "Ši krizė yra padarinys beprotiškos politikos, kurią vykdo JAV", užsigeidusios dar labiau išplėsti NATO ribas, įsitikinęs jis.
Konfliktas Gruzijoje pasauliui padeda suprasti, kaip iš tikrųjų atrodo "karas dėl naftos", rašo "The Wall Street Journal". Leidinio nuomone, V. Putinas ir Rusijos elitas laikosi ikikarinio požiūrio į valstybių santykius ir tautų didybę, todėl labiausiai vertina teritorijas ir išteklius. O Gruzija trukdė V. Putinui viešpatauti energijos išteklių tiekimo į Vakarų Europą dėka.
Anot dienraščio, Vakarų šalių vyriausybės manė, kad anksčiau ar vėliau Rusija supras, kaip svarbu jai laikytis tarptautinio komercinio mandagumo principų. Bet Vakarai - jau ne pirmą kartą - neteisingai įvertino V. Putino sugebėjimą neteisingai vertinti situaciją. Po konflikto su Gruzija Rusijos kaimynai dar labiau orientuosis į sąjungą su Vakarais ir NATO. Gal net neįžvalgūs vokiečiai suvoks pernelyg toli nuėję, leisdami Maskvai paversti juos savo energetiniais įkaitais, prognozuoja "The Wall Street Journal".
Krizė Pietų Osetijoje sukėlė šoką Europos Sąjungoje, rašo "Frankfurter Allgemeine". Briuselį tiesiog apstulbino įvykių sparta. V. Putino Rusija vėl kelia grėsmę kaimyninėms valstybėms ir tuo būdu stumia jas į NATO. Dabar suprantama, kas gali atsitikti tiems, kurie, kaip Gruzija, kol kas neįstengė patekti į Aljansą.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą