Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (2)

Ir nesvarbu, ar šiose miesto kapinėse buvo palaidoti jų artimieji, ar ne. Skulptūrų parkas - tai simbolinė atminties vieta.

Pokalbio apie šį atminimo akmenį ir jį pastačiusią Klaipėdos krašto išeivių draugiją "Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise"susitikome su Klaipėdos krašto darbo grupės Vokietijoje pirmininku Uwe Jurgsties, Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininku Klausu Peteriu Paulu Grudzinsku ir Klaipėdiečių bendrijos Berlyne pirmininku Hansu-Jurgenu Mulleriu.

Pirmą kartą Uwe Jurgsties (gim. 1949 m. vasario 9 d. Manheime) į savo tėvų ir senelių miestą Klaipėdą atvyko 1990 m., ieškodamas to grožio, apie kurį jam pasakojo tėvai.

2019 metų pabaigoje, Klaipėdoje lankydamasis jau 195-ą kartą, Uwe džiaugiasi, kad miestas gražėja.

Uwe Jurgsties, Klausas Peteris Paulis Grudzinskas, Hansas-Jurgenas Mulleris Simono Dacho namuose. Sondros SIMANAITIENĖS nuotrauka

Paklaustas apie atminimo akmenį, papasakojo, kad akmuo parke pastatytas 1992 m., kai miestas šventė 740-ies metų jubiliejų. Miesto valdžia palankiai vertino išeivių iniciatyvą sukurti atminimo ženklą Skulptūrų parke. Išeiviai iš Klaipėdos krašto surinko pinigus, parengė užrašą, o paminklo projektą sukūrė ir įgyvendino vietiniai klaipėdiečiai su Ernsto Piklaps pagalba.

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo kraštiečių bendrija ieškojo kontaktų su Lietuvoje gyvenančiais, atveždavo materialinės pagalbos ligoninėms, vaikų ir senelių namams. 2002 m. vasarą prie geležinkelio stoties išeivių iniciatyva atidengta skulptūra "Atsisveikinimas su Tėvyne" (skulptoriai L. ir R. Janišovskiai).

Uwe Jurgsties šeimos istorija

Klaipėdos miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas) yra palaidoti du Uwes Jurgsties seneliai - Louis Jurksties (... - 1942) ir Karlas Pinzas (...- 1920).

Louis Jurksties buvo laivų dailidė. Jo žmona Friederike Jurksties, mergautinė pavardė Bellmann, gimusi 1874 m. Budelkiemyje prie Klaipėdos (Mėmelio), mirė 1948 m. Firstenau (Vokietija). Seneliai susituokė 1913 m. Klaipėdoje ir gyveno Smeltės kaime.

Helene Jurgsties, mergautinė pavardė Pinz, ir Ernsto Jurgsties vestuvės Mėmelyje 1941.11.29. Nuotrauka iš Uwe Jurgsties asmeninio archyvo

Senelis Karlas Pinzas buvo dažytojas tapetuotojas. Jo žmona Johanna Frida Pinz, mergautinė Lušnat, gimė 1889 m. Klaipėdoje, o mirė 1951 m. Firstenau (Vokietija). Seneliai susituokė Klaipėdoje 1911 metais.

Uwes tėvai Ernstas Jurgsties (1913-1999, mirė Manheime) ir Helene Jurgsties (1913-2005, mirė Ladenburge), mergautinė pavardė Pinz, iš Klaipėdos pasitraukė 1944 m. rudenį su didžiąja evakuacijos banga.

Klaipėdoje Jurgsties šeima gyveno netoli kapinių, Parko gatvėje (dabar K. Donelaičio g.). Mama Helene buvo siuvėja, o tėvas Ernstas prieš karą tarnavo Lietuvos armijoje ir kovojo prieš lenkus, o nuo 1938 m. Klaipėdoje dirbo gaisrininku.

Bėgdami nuo karo, Jurgsties apsistojo Manheime. Tėvas įstojo į ugniagesių komandą, o mama augino vaikus. Uwe gimė 1949 m., o brolis Hermannas 1954 m.

Tėvai vaikus auklėjo klaipėdietiškai. Uwe, būdamas 16 metų, įstojo į Klaipėdos krašto darbo grupę, tapo pirmininko pavaduotoju, o dabar jau 30 metų kaip pats vadovauja šiai grupei Vokietijoje.

Apie išeivių iš Klaipėdos krašto vokiečių bendriją

Išeivių iš Klaipėdos krašto bendrija vienija apie 3000 narių, gyvenančių Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje, Afrikoje ir kt. Daugelis bendrijos narių jau yra garbaus amžiaus, o jaunimas nebesidomi praeitimi, nebenori įsitraukti į visuomeninę veiklą.

1992 m. Klaipėdos meras Benediktas Petrauskas Manheime pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Klaipėdos ir Manheimo. Įvyko diskusija, kurios metu buvo išsiaiškintos tolesnio bendradarbiavimo kryptys, - išeiviai iš Klaipėdos krašto siekia draugiškų santykių ir nori pagelbėti atsikūrusiai Lietuvos valstybei.

Verta pasidžiaugti, kad Vokietijoje lig šiol leidžiamas laikraštis "Memeler Dampfboot" 2019 m. spalio 3 d. minėjo 170 metų jubiliejų.

Lietuvoje veikia dvi vokiečių bendrijos - Klaipėdoje ir Šilutėje.

Normali praktika

Uwe Jurgsties, paklaustas, kaip išeiviai reagavo į Klaipėdos m. kapinių naikinimą, atsakė, kad daugelis Vokietijoje gyvenančių kraštiečių nepyko, nes tai yra normali praktika - uždaryti miesto centre esančias kapines. Taip vyksta ir Vokietijoje. Skulptūrų parkas, anot jo, sukūrė jaukią erdvę prisiminimams apie čia buvusias kapines. Uwe patinka moderni akmens plastika.

"Puiku, kad šalia Atminimo akmens stovi šiuolaikinės skulptūros. Tai leidžia matyti istorinius sluoksnius."

Helene ir Ernstas Jurgsties su sūnumi Uwe 1951m. Manheime. Nuotrauka iš Uwe Jurgsties asmeninio archyvo

Projektą “Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos” remia Klaipėdos miesto savivaldybė.