Čia tikrai jauku - simpatiški tamsūs baldai, teritoriją juosia nedidelių medžių sodinukai, viduryje žydi gėlės. Klientai gali rinktis - prisėsti prie įprastų staliukų su kėdėmis ar klestelėti į kiek žemesnius minkštasuolius. Pastarieji nelabai tinkami pietavimui - lėkštės tiesiog per žemai, todėl netoliese pietavusiai moteriškei valgyti buvo kiek sudėtingiau. O štai keletas vyrukų, matyt, dar tebešvenčiančių Jūros šventę, ant minkštasuolių jautėsi kuo puikiausiai, mat net prigulę galėjo gurkšnoti alų ir stipresnius gėrimus.
Pribėgusi padavėja išpyškino, jog šiandien dienos pietums siūloma trinta morkų ir špinatų sriuba bei vištienos šlaunelės su ryžiais bei marinuotomis daržovėmis arba makaronai su lašiša ir kietuoju sūriu. Užsiminė, jog patiekalų kainos skiriasi pora litų, tačiau pačių kainų taip ir nepasakė.
Kadangi "Eldorado" lauko kavinė įsikūrusi pačioje Lietuvininkų aikštėje, padavėjams, dirbantiems lauke, darbas anaiptol nėra paprastas. Kaskart kertant gatvę tenka sulakstyti gana nemenką atstumą. Tiesa, lakstymų kiekį bandoma sumažinti. Kiek pastebėjome, padavėja, priėmusi mūsų užsakymą, į restorano vidų neskubėjo - rankose švystelėjo mobilusis telefonas ir klientų pageidavimai išmaniosiomis technologijomis greičiausiai nukeliavo tiesiai į virtuvę.
Gaila, tačiau išmaniosios technologijos dar nėra tiek pažengusios, kad telefonu galėtų atsiųsti ir išsirinktus patiekalus, todėl atnešti jų padavėjai teko iškeliauti pėsčiomis. Nors atstumas ir nemažas, sriuba ant mūsų stalo garavo gana greitai. Žalia spalva dubenėliuose atrodė gardžiai - sriuba buvo apibarstyta kepintomis moliūgų sėklomis ir pašlakstyta spalvingu aliejumu. Sriubos porcija - nei per maža, nei per didelė - pats tas. Prie jos patiekta gardžios ir minkštos itališkos duonos.
Baigiant valgyti sriubą pastebėjau, jog padavėja jau eina per gatvę su antraisiais patiekalais, ir nudžiugau. Lėkštės buvo uždengtos specialiais metaliniais dangčiais, kurie maistui neleido greitai ataušti ar būti sugadintam miesto dulkių arba vasaromis kavinių patiekalų mėgstančių paragauti vabzdžių.
Nudžiugino tai, jog lėkštėje puikavosi ne iki gyvo kaulo įgrisę spagečiai, o žavingos formos "farfalle" makaronai, pas mus paprastai vadinami tiesiog kaspinėliais. Nepagailėta grietinėlės padažo ir gardaus kietojo sūrio. Lėkštėje buvo ir nemažai lašišos gabalėlių, be to, aptikome ir dar vieną ingredientą, kuris iki tol nebuvo paminėtas. Iš pradžių svarstėme, jog tai tiesiog kitos rūšies žuvis, tačiau vėliau pagalvojome, jog tai greičiausiai buvo nedidelės jūros šukutės arba kitokios jūros gėrybės. Trumpai tariant - patiekalas buvo paprastas, bet neįprastas ir tikrai vykęs. Tiesa, man pritrūko druskos ir pipirų, tačiau kolega paprotino, jog geriau taip, negu persūdytas patiekalas, kurio jau nebeįmanoma pataisyti, todėl į šį menkniekį nusprendžiau nekreipti dėmesio.
Po pietų jaučiausi sotus iki pat dienos pabaigos ir vis labiau džiaugiausi, kad "Eldorado" atrado puikų kainos ir kokybės santykį. Pietūs atsiėjo 12 litų - tiek, kiek esu suplojęs daugelyje miesto vietų, o kai kur ir dar daugiau. Deja, tikrai ne kiekviena vieta galėjo pasiūlyti šviežią ir puikiomis skoninėmis savybėmis pasižymintį maistą, todėl "Eldorado" rašau didžiulį pliusą.
Įvertinimas
Maistas - 4,5 šaukšto
Aptarnavimas - 3,5 šaukšto
Aplinka - 4 šaukštai
Vidurkis - 4 šaukštai
Dienos pietūs (12 Lt)
* Trinta morkų ir špinatų sriuba
* Makaronai su lašiša ir kietuoju sūriu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą