"Manau, kad reikia ne kruopas pirkti, o labiau rūpintis psichologiniais ir socialiniais dalykais. Patarčiau kiekvienam gerai pagalvoti, kaip elgtumėtės ir jaustumėtės, jei prasidėjus koronaviruso epidemijai tektų ilgą laiką izoliuoti save ir sėdėti namuose tarp keturių sienų. Reikia apgalvoti daugybę klausimų, pavyzdžiui, ar tikrai galėtumėte dirbti iš namų, ar vaikai sugebės mokytis nuotoliniu būdu", - patarė ilgus metus Kinijoje, Pekine, gyvenantis klaipėdietis Rolandas Bražinskas.
Žinia apie koronaviruso epidemiją Kinijoje R. Bražinsko šeimą užklupo atostogaujant Tailande. Suderinę su darbdaviais klaipėdiečiai nusprendė laikinai grįžti į Lietuvą, kol viskas nurims.
"Kaip ir kiekvienais metais mes, gyvenantys Kinijoje švenčiame kinų naujus metus kaip ir visi kinai - keliaudami. Šį kartą buvome Tailande. Ten ir sužinojome apie epidemiją. Buvo atšaukti skrydžiai, tad kuriam laikui ir mes, ir daugelis kitų kinų užstrigome šioje šalyje", - pasakojo R. Bražinskas.
Pajuokavus, kad gali džiaugtis, ištraukęs laimingą loterijos bilietą, vyras svarstė, kad tik iš šalies gali atrodyti, kad užstrigti kruiziniame laive, prabangiame viešbutyje ar egzotiškoje šalyje - labai romantiška.
"Žinoma, galime sakyti, kad mums pasisekė, bet ta nežinomybė nėra maloni", - pripažino R. Bražinskas.
Žinios - iš pirmų lūpų
Būdamas Tailande jis dirbo nuotoliniu būdu ir įdėmiai sekė įvykius Kinijoje, bendravo su ten likusiais draugais.
"Turiu draugų Uhane, tad vis klausiau, kaip jie ten laikosi. Gaudavome labai daug žinių iš pirmųjų šaltinių - iš žmonių, kurie ten yra, tad buvo labai įdomu stebėti, kiek daug netikslios informacijos ir spaudos ančių buvo paleidžiama po pasaulį. Dabar atrodo, kad informacinė krizė jau daugmaž suvaldyta, bet iš pradžių buvo labai daug dezinformacijos. Tuo įvykiu suskubo pasinaudoti įvairūs tinklaraštininkai. Siekdami surinkti kuo daugiau sekėjų ir pasididinti reitingus, jie paleisdavo į eterį įvairiausią dezinformaciją, sukurtus "feikinius" filmukus. Socialiniuose tinkluose plito įvairi filmuota medžiaga, kurioje matyti neva Kinijos ligoninės priimamajame guli lavonai, o kiti pacientai ar medikai per juos tiesiog perlipa... Dar kituose filmukuose rodė, kad sergančiuosius koronavirusu tiesiog nušauna ar užkala namuose... Visiška nesąmonė. Į viešąją erdvę buvo išmesta daugybė šiukšlių ir keliama panika", - pasakojo R. Bražinskas.
Kinai labai daug dėmesio skiria prevencijai - dėvi ne tik medicinines kaukes, kai kurie - ir specialius apsiaustus. Asmeninio albumo nuotr.
Dar liūdniau jam buvo stebėti, kad kai kurias tokias spaudos antis pasigaudavo rimti portalai ir pateikdavo kaip tikrą informaciją.
"Mes stebėjome, ką tarpusavyje socialiniuose tinkluose dalijasi patys kinai, ką transliuoja oficialūs Kinijos kanalai ir kokia dezinformacija kartais pateikiama kitų pasaulio šalių portaluose. Deja, ne išimtis ir Lietuva", - minėjo klaipėdietis.
Jis pasakojo, kad Kinijos valdžia labai operatyviai sureagavo, buvo sukurta speciali interneto svetainė, kurioje realiu laiku gali stebėti, kurioje vietoje yra koronaviruso židiniai, gali atsekti, ar kaimynystėje buvo kur nors užfiksuotas toks atvejis, netgi stebėti, kur užsikrėtęs žmogus judėjo..." - apie galimybes pasakojo vyras.
Griežtos priemonės
"Tai rimta", "Sėdėkit namuose", "Plaukite rankas" - tokios ir panašios žinutės, pasak R. Bražinsko, sklandė tarp gyvenančiųjų Kinijoje.
"Žinoma, buvo apokaliptinių nuotaikų ir baimės. Kinai dar puikiai atsimena SURS epidemiją. Be to, Kinijoje labai stipri valdžios įtaka. Ką pasakė, tą ir turi daryti, negali priešintis. Mačiau filmuotą vaizdo medžiagą, kur draugovininkas gatvėje duoda per veidą praeiviui, kuris vaikšto be medicininės kaukės. Nors visuomeniškumo jausmas Kinijoje labai stiprus, bet būta ir savanaudiškumo. Deja, buvo ir tokių, kurie net ir turėdami temperatūros tepė slides į kitą šalį", - pasakojo R. Bražinskas.
Pasak jo, bėda, kad Kinijoje ne visi žmonės išgali susimokėti už medicinos paslaugas, tad susirgę koronavirusu ne visi kreipėsi į medikus, užsiėmė savigyda.
"Žiniasklaidoje buvo pasklidusi informacija, kad Kinijoje labai blogai, net keliai uždaromi. O iš tiesų tai - ne valdžios sprendimas, o kai kurių miestelių ir kaimelių bandymas izoliuotis. Bendruomenės pačios nusprendė užsibarikaduoti kelius, kad nei pas juos niekas negalėtų atvykti, nei patys galėtų išvažiuoti. Šitaip vylėsi, kad koronavirusas jų nepasieks", - turima informacija dalijosi klaipėdietis.
Pasak jo, Kinijoje buvo priimtos griežtos priemonės, kad žmonės kuo mažiau kontaktuotų. Visi vaikšto su medicininėmis kaukėmis, kiti dėvi ir pirštines ar apsauginius apsiaustus. Niekas nediskutuoja, ar apsaugo tai, ar ne, tiesiog traktuojama, kad dėvėdamas kaukę tu apsaugai visuomenę nuo savęs, jei netyčia turi koronavirusą.
Be to, viešose vietose veikia kontroliniai punktai.
"Pavyzdžiui, ateini į restoraną, padavėjas kiekvienam pamatuoja temperatūrą, užrašo vardą, pavardę ir telefono numerį. Jei turi temperatūros - iš karto išveš, neišsisuksi", - realijomis dalijosi R. Bražinskas.
Dauguma gyvenamųjų kvartalų yra aptverti tvora. Ten taip pat veikia kontroliniai punktai ir sargai kiekvienam įeinančiam matuoja temperatūrą. Visiškai ribojamas svetimų žmonių patekimas į gyvenamuosius kvartalus.
Įkalinti savo namuose
R. Bražinskui ir pačiam keista stebėti žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose platinamus vaizdus, kaip atrodo ištuštėję Kinijos miestai. Vietos, kur paprastai zuja milijonai žmonių, dabar tarsi iššluotos.
"Įsivaizduokite, koks turi būti vaizdas, kai visi šalies gyventojai sėdi namuose. Uhano gyventojai taip gyvena jau trečias mėnuo. Žmonės tiesiog užsibarikadavo namuose ir sėdi tarp keturių sienų. Ten, kur yra koronaviruso židiniai, neleidžiama net kaimynams bendrauti tarpusavyje. Tad nenuostabu, kad daugeliui jų baigia stogas nuvažiuoti. Tikriausiai matėte filmukus, kaip jie dainuoja ar šūkauja išlindę per langus", - kvatojo Rolandas.
Jo nuomone, ištverti ilgai tarp keturių sienų tikrai nelengvas išbandymas. Tačiau, jo žiniomis, tikrai nėra taip, kad namuose sėdintys kinai pritrūktų maisto.
"Kinijoje viskas yra labai pažengę. Gali užsisakyti maisto į namus iš bet kurio restorano, tiesa, ne visi jų veikia. Kartais galima ir pačiam nueiti į parduotuvę, jos dirba, tik darbo valandos sutrumpintos. Tiesa, maistą atvežantys kurjeriai vengia kontakto. Tad prie gyvenamųjų kvartalų pastatyti stalai, ant kurių ir paliekamas užsakymas, patys klientai ateina pasiimti", - iš Kinijoje gyvenančių draugų girdėta informacija dalijosi R. Bražinskas.
Dėl tokio priverstinio gyvenimo būdo ypač padidėjo interneto apkrova Kinijoje.
Yra, ką apgalvoti
"Neduok Dieve, jei ši epidemija atsiristų iki Lietuvos, bet jai ruoštis reikia", - sako R. Bražinskas.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų būti pasiruošusiems psichologiškai.
"Pasistenkite įsivaizduoti, kaip jūs jausitės ir organizuosite savo gyvenimą, jei dėl šio ar kito viruso grėsmės tektų izoliuotis namuose. Reikėtų užduoti sau paprastus klausimus - ar turėsiu galimybę dirbti iš namų, ar darbdavys gali suteikti tokias sąlygas, nes juk pajamų žmogui reikia ir būnant namie. Taip pat reikėtų pagalvoti, kaip būtų organizuojamas vaikų mokymas, jei dėl epidemijos tektų uždaryti mokyklas", - vardijo klaipėdietis.
Panašūs klausimai turėtų kilti ir verslininkams, kaip reikėtų išgyventi tą laikotarpį, jei dėl viruso baimės visi žmonės užsidarytų namuose. Nebeveiktų sporto klubai, kino teatrai, restoranai.
"Smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų labai sunku. Reikėtų laikinai reorganizuoti ir užšaldyti savo verslus. Beje, prasidėjus koronaviruso epidemijai Pekine kai kurios kavinės išpardavinėjo savo maisto atsargas, nes baiminosi, kad baigsis jų galiojimas", - pasakojo R. Bražinskas.
Pasak jo, panikuoti tikrai nereikia, bet yra daug niuansų, kuriuos lietuviams reikėtų apgalvoti.
"Ar mes su savo demokratijos ir laisvės supratimo lygiu išlaikytume tokį egzaminą - klausimas atviras. Juk mūsų maža rinka, mažai išvystytas maisto pristatymas į namus. Jei "Barbora" gaus ne šimtą, o tūkstantį užsakymų, ar tikrai pajėgs visus įvykdyti? Jei būtų įvestas privalomas temperatūros matavimas viešosiose vietose, ar Lietuva turėtų tiek distancinių termometrų, galų gale ar pakaks medicininių kaukių? " - daugybę klausimų turi R. Bražinskas.
Rašyti komentarą