LTS Žemaitijos skyrius iš tiesų vienija tautodailininkus iš dviejų etnografinių regionų: Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. Jam šiuo metu priklauso daugiau kaip 450 narių.
"Seimui paskelbus 2020-uosius Tautodailės metais, išaudėme simbolinę juostą ir tikėjomės, kad ji kartu su tautodailės paroda apkeliaus visus mūsų krašto miestus. Sausio mėnesį buvo surengta paroda Palangoje, o kovo 19-ąją ketinome susitikti Šilutėje, tačiau karantinas sustabdė. Ši paroda Klaipėdoje - tik antroji. Dar rugsėjo 24-ąją Vilniuje, Seimo rūmuose, pristatyta Žemaitijos skyriaus karpytojų darbų paroda. Nors parodos buvo atšauktos ir mugių, kuriose tautodailininkai pristato visuomenei ir parduoda savo kūrinius, buvo maža, meistrai nesustojo kurti", - pažymėjo LTS Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė.
Tautodailės iššūkiai
Parodos atidarymo metu rugsėjo 18-ąją surengta ir konferencija, kurioje pristatyti keli pranešimai. Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudzinskas trumpai apžvelgė tautodailės raidą, dabartinę situaciją ir siekius. Pirmininkas pasidžiaugė, kad, Lietuvos tautodailės sąjungai bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies kultūros centru, visų Lietuvos regionų tautinis kostiumas įgavo tikrąjį vaizdą, išleista daug vertingų, tautodailę pristatančių leidinių, 2014-ieji buvo paskelbti Etnografinių regionų metais, 2016-ieji - Tautinio kostiumo metais.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus meistrų kūrybos parodos „Laiko saskambiai“ atidarymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Parodą galima apžiūrėti iki spalio 17 d.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad tautodailininkų meistrystė auga, tačiau nyksta etnografiniai skirtumai, taip pat išreiškė nerimą dėl to, kad tautodailininkai nevengia kičo, nepaiso tradicijos. Pasak J. Rudzinsko, yra dar daug neišspręstų klausimų, susijusių su tautodailininkų socialinėmis garantijomis, jų darbo stažu, pensijomis, dirbtuvėmis.
Menotyrininkas Petras Šmitas, apžvelgdamas tautodailės istoriją, priminė jos tyrinėtojo Pauliaus Galaunės įžvalgas, kad tautodailė - tai visos tautos dailė, įskaitant ir protėvių meną. "Tautodailei, kaip mes ją šiandien suprantame, P. Galaunė siūlė liaudies meno terminą", - sakė P. Šmitas.
Jam antrino ir tautodailininkė, juvelyrė Danutė Tikužienė, kuri atkreipė dėmesį į takoskyrą tarp rekonstrukcijos ir tautodailės. "Mes, juvelyrai, kuriantys dirbinius iš gintaro, žalvario, laikomi tarsi netikraisiais tautodailininkais. Kodėl? Juk gintariniai, žalvariniai papuošalai yra seniausi išlikę mūsų protėvių kultūros liudininkai.
Parodoje „Laiko sąskambiai“ savo dirbinius pristato daugiau kaip 70 meistrų.
Pritariu pastaboms dėl tradicijos tęstinumo, tačiau nesutinku, kad tautodailininkas turi tik kopijuoti ir kartoti tai, kas kažkada buvo sukurta.
Manau, kad, remdamiesi tradicija, turime kurti savo meną", - kalbėjo D. Tikužienė.
Tautodailininkas Darius Vilius iš Vilkyčių dėstė savo sampratą, kad "tautodailė - tai tarsi augalo šaknys, kurių nepažinsime, jeigu žiūrėsime tik į augalo žiedus ar vaisius. Aš įkvėpimo ieškau juostose, kuriose geriausiai išsaugota praeities informacija, užkoduota ženklais, simboliais.
Man regis, kūryba nėra skirta kūrybinėms ambicijoms išreikšti. Man svarbu, kad per kūrinį kvėpuotų žemė ir dangus.
Kūrybai naudoju įvairias, gyvas medžiagas: metalą, akmenį, šiaudus, molį. Jose ieškau savo tautiškumo", - sakė meistras.
LTS Žemaitijos Skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė pažymėjo, kad meistrai šiemet dirbo ir kūrė, nors buvo atšauktos parodos ir neįvyko daug mugių.
Parodos dalyvius pasveikinusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė savo pranešime apžvelgė Klaipėdos regiono tautodailininkų savitumus. Kaip išskirtinius šio krašto dirbinius ji įvardijo delmonus, gintaro papuošalus, vėtrunges, skrynias kurių pasigedo parodoje.
"Aukso vainiko" laureatai
Viešnia paskelbė ir geriausius LTS Žemaitijos skyriaus meistrų darbus, pateiktus Respublikinei konkursinei liaudies meno parodai "Aukso vainikas". Darbai įvertinti trijose kategorijose: vaizduojamojo, taikomojo meno ir kryždirbystės. Vaizduojamojo meno kategorijoje III vieta skirta tautodailininkėms Elvitai Šeputaitei (karpiniai), Rūtai Čiuželienei (karpiniai), II vieta skulptoriui Egidijui Joneckiui, o I vieta - skulptoriui Adolfui Andriejui Viluckiui. Taikomosios liaudies dailės kategorijoje III vietą pasidalijo meistrai Irena Ungaro (delmonai) ir Albertas Bukauskas (juvelyrika), dvi II vietos skirtos Robertui Simaičiui (keramika) ir Angelei Rauktienei (margučiai), I vietos laimėtoja tapo Darija Šedienė (žalvaris). Už kryždirbystę skirta vienintelė pirmoji vieta kalviui Gražvydui Černiauskui. Respublikinėje tautodailės parodoje "Aukso vainikas", kurią numatoma atidaryti Raudondvaryje, tradiciškai sausio 6 d. savo kūrybą pristatyti kviečiami tik I vietų laureatai.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus meistrų kūrybos parodos "Laiko sąskambiai" atidarymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Parodą galima apžiūrėti iki spalio 17 d. LTS Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė pažymėjo, kad meistrai šiemet dirbo ir kūrė, nors buvo atšauktos parodos ir neįvyko daug mugių. Parodoje "Laiko sąskambiai" savo dirbinius pristato daugiau kaip 70 meistrų.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą