Gintarė BUTKIENĖ, viešųjų ryšių atstovė
Pastebiu, kad kainos auga kiekvienais metais. Maisto atžvilgiu esu konservatyvi. Dešimt metų perku tą patį pieną ir tą pačią duoną. Per trejus pastaruosius metus pienas pabrango apie 50-60 euro centų.
Anksčiau jautiena man būdavo per brangi, pirkdavau tik kiaulieną. Dabar skirtumas tarp maltos kiaulienos parduotuvėje ir maltos jautienos pas ūkininką - apie 80 euro centų. Man labiau apsimoka pirkti pas ūkininką, nes mėsos kaina tikrai labai išaugo. Bet dabar problemų neturiu: mano uošvienė augina vištas, jautieną nusiperku iš ūkininko.
Anksčiau didysis pakas sausų pusryčių kainuodavo apie 5 litus, dabar - 3 eurus su centais. Anksčiau pirkdavau sviestą tą, kurį mes valgome, dabar, pamačiusi akciją, nusiperku kokius 10 pakelių sviesto. Jis yra pabrangęs maždaug 40 centų.
Kai dukra prieš 8 metus pradėjo eiti į mokyklą, duodavau jai kasdien po 5 litus. Kai buvo įvestas euras - po 3 eurus. Prieš porą metų būdama toje pačioje mokykloje, valgydama tą patį maistą pasakė, kad jai neužtenka. Pernai jau duodavau po 5-6 eurus. Jos poreikiai neišaugo, bet padidėjo kainos.
Kai buvo pats pikas važiuoti apsipirkti į Lenkiją, su vyru buvome apskaičiavę, kad, nusipirkus vien tik šuniui maisto dviem mėnesiams, palyginti su tuo, ką būtume išleidę Lietuvoje, mums atsipirko kelionė iš Klaipėdos iki Suvalkų.
Drabužių sferoje apskritai baisu. Anksčiau galėdavai geros kokybės palaidinę nusipirkti už 40-50 litų, dabar už 40 eurų, ir tai, jeigu bus akcija. Į prekybos centrus neinu, nematau, ką juose pirkti, nes kainos yra išpūstos. Atlyginimai nesikeičia, o kainos pučiasi. Sakoma, kad taip yra todėl, kad pas mus mažas vartojimas. Kaip jis gali būti didelis, jeigu žmonės negali įpirkti?
Pastaruoju metu pradėjau rinktis lietuvių gamintojus ir siunčiuosi iš Amerikos. Tarkime, P. S. kosmetikos krepšelis Lietuvoje kainuoja 150 eurų. Nueini į lenkišką tinklapį, susidedi tą patį krepšelį ir nusiperki už 50 eurų. Pernai internetu pirkausi kedus Amerikoje, nekainavo nė 100 eurų. Lietuvoje parduotuvėje pasimatavau tokius pačius kedus, kur jie kainavo daugiau kaip 300 eurų, ir parsisiunčiau iš Amerikos.
Anksčiau būdavo, ateini pas mus į parduotuvę ir perki ką nori, o dabar ieškai, kas kainuoja pigiau. Ieškai tokių elementarių dalykų, kaip pieno, dešros, sūrio, sviesto
akcijų. Kas jau kas, o dešra tai tikrai labai pabrango. Jeigu 100 g kainuoja 3 eurus, vadinasi, 1 kg - 30 eurų, o aš pas ūkininką už vieną kg jautienos moku 8 eurus.
Mano vyras prieš 4-5 metus pradėjo važinėti dirbti į Švediją. Iš pradžių jie visą maistą mėnesiui susipirkdavo tik Lietuvoje ir veždavosi. Dabar vežasi tik duonos, šiek tiek dešros, o didžiąją dalį maisto perkasi Švedijoje, nes kainos jau susilygino. Jis man veža į Lietuvą kavą, nes Švedijoje jos kaina geresnė, buitinę chemiją, dušo želė, šampūnus, nes toje šalyje tie dalykai kainuoja daug pigiau nei Lietuvoje.
Henrika RUGINĖ, Klaipėdos universiteto ekonomistė
Mano pirkinių fronte absoliučiai niekas nepasikeitė. Vasarą leidau su vaikais. Sąžiningai pasakysiu, į kainas nesidairiau. Kai dirbome nuotoliniu būdu, sėdėjau namie, į parduotuvę tuo metu ėjo tas, kurio mažiau gaila, t. y. vyras, o dabar kartais einu aš. Kai būni su vaikais, turiu dvi mažas mergaites, tai nėra kada žiūrėti į kainas, griebi, ko tau reikia, ir bėgi, kol jos ko nors kito nepasiėmė.
Drabužius pirkti baisu, nes nežinai, ar eisi į darbą, ar vėl dirbsi namie nuotoliniu būdu. Įsijungia ta bjaurioji ekonomija. Pavasarį juokėmės visos mamytės: kai kurios pripirko vaikams rūbų, o po karantino vėl reikėjo pirkti, nes išaugo.
Kaip ekonomistė galiu pasakyti, kad išlaidų krepšelis šiuo metu nedaug didėjo, išskyrus tų, kuriems reikėjo suruoši vaikus į mokyklą. Taip, kažkas kažkiek pabrango, bet tai natūralūs procesai. Pagaliau ir sezonas turi įtakos. Didelės tragedijos dėl kainų nematau. Panikuoti tikrai nereikia, bet būtina racionaliau žiūrėti į savo išlaidas, nes nežinome, kas mūsų laukia rudenį.
Dionyzas VARKALIS, visuomenės veikėjas
Kainų ūkyje aš negyvenu, esu pas dukrą, ji mane viskuo aprūpina. Man atrodo, kad kainos padidėjo, nes kartais užeinu duonos nupirkti, bet kieno ir kiek - konkrečiai negaliu pasakyti. Šitas pasaulis man tolokas. Dabar remontuoju muziejų, tai dirbu nuo ryto iki vakaro. Savo jėgomis viską darau: dažau, tvarkau. Amžiais negyvensiu, negaliu jo palikti supuvusio, ištižusio. Norim padaryti gražiausią sodą Klaipėdoje, pasodinome daugiau kaip 30 gražių rožių. Ir medžių prisodinome, visiems velniams ant juoko: visi kerta medžius, o mes sodiname. Man dabar svarbiausia, kol dar gražus oras, viską išdažyti, sutvarkyti kiemą.
Zita ČEPANAUSKIENĖ, senjorų klubo "Rūta" vadovė
Kad kainos nekistų taip, kaip Klaipėdos oras, būtų gerai. Viskas pabrango, ypač dabar, po karantino. Tenka pirkti mažiau. Pas mus juk nėra kainų reguliavimo. Sugalvojo, pajuokausiu, šaukštas deguto turi kainuoti tiek, ir viskas. Nėra jokio pagrįstumo. Savo šuniukui perku paukštienos širdelių. Šiandien jos kainuoja jau vos ne 3 eurus.
Visi mūsų žmonės dejuoja, bet eina ir perka, nevalgęs nebūsi. Dirbantiems žmonėms gal lengviau, jų algos - ne 300 eurų, o mes turime labai taupyti. Ir vanduo pabrango. Kai kurie mūsų žmonės išsimaudę iš vonios vandens neišleidžia, jį panaudoja tualetui. Žinoma, kad žmonės piktinasi, jeigu šiandien už batoną moka 50 euro centų, o rytoj jau turi mokėti 60 centų. Neįsivaizduoju, kaip galima nepastebėti, kad kainos kyla. Švęsdavome kavinėje kokią šventę, tai mokėdavome po 10 eurų, o jau sako, kad po karantino turėsime mokėti po 15 eurų. Bet iškęsime,kad tik karo nebūtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą