"Nors esu Lietuvos heraldikos komisijos narys, bet pirmiausia pilietis. Man ir, tikiuosi daug kam, nepriimtini užsitęsę ginčai ir priešprieša dėl Mažosios Lietuvos herbo. Siunčiu Jums savo Mažosios Lietuvos herbo vaizdus, nes herbai kuriami ne žodžiais, o vaizdais. Tai simbolikos, dailės ir heraldikos sritis", - rašo dailininkas.
A. Každailis teigia, pritariantis Klaipėdos visuomenininkams ir Klaipėdos universiteto istorikų prof. dr. Vyganto Vareikio ir doc. dr. Silvos Pocytės (konsultantai doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Žydrūnas Vičinskas, dailininkas Kęstutis Mickevičius) parengtos studijos "Dėl Mažosios Lietuvos regiono simbolio" teiginiams dėl to, kad Mažosios Lietuvos heraldikos simboliu turėtų būti briedis.
Studijoje pažymima, kad briedžio atvaizdas yra natūralus toteminis Mažosios Lietuvos gyvūnas. "Briedžių populiacija šis regionas garsėjo nuo neatmenamų laikų ir yra reliktiniai šio regiono gyvūnai, sutinkami iki šiol. Briedis minimas Mato Pretorijaus raštuose. Rašoma, kad prūsai ir jų kriviai briedį laikė šventu žvėrimi, kurio niekas neturėjo teisės mušti nei medžioklėje, nei šiaip susidūręs. /.../
Briedžio simbolis priimtinas ir mažlietuviams, jis buvo savas, plačiai naudojamas buityje, tapo Kuršių nerijos simboliu ir kartu vaizduojamas Mažosios Lietuvos leidiniuose ir ženkluose.
Briedžio simbolika naudota iliustruojant Tilžės akto plakatą 1918 m., medaliuose, kurie buvo teikiami 1923 m. sukilimo dalyviams, to meto periodikoje, reklamoje", - rašoma studijoje.
Istorikai primena, kad nacionalsocialistai taip pat naudojo briedžio simboliką, akcentuodami Klaipėdos krašto atskirtį nuo Lietuvos, tačiau akcentuojama, kad tai buvo jų propagandinio karo su Lietuva dalis.
"Po 1939 m. kovo mėnesį Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto aneksijos Klaipėdos krašto simbolika su briedžiu prarardo propagandinį turinį ir nebuvo plačiau eksploaatuojama. Antrojo pasaulinio karo metais krašte dominavo nacistinės vėliavos su svastika ir kiti simboliai su nacionalsocialistinio režimo atributika", - rašoma studijoje.
Studijos rengėjai daro išvadą, kad Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldikos simboliu pasirinktas gyvūnas briedis turi gilias istorines ir kultūrines šaknis šiame regione ir darniai įsikomponuoja į kitų regionų herbų simbolių sistemą: Žemaitijos herbe pavaizduota meška, Dzūkijos - karys (skydininkai - lūšys), Aukštaitijos raitelis ant žirgo, Suvalkijos - tauras.
"Šie eskiziniai projektai - neišbaigti, bet jų pagrindu galima skelbti konkursą etalonui sukurti, devizo tekstui parinkti ir kitiems profesionaliems sprendimams. A,B,C,D raidėmis pažymėti galimi pilnos sudėties didžiojo herbo variantai, skaičiais 1-18 - kiti herbų variantai.
Pagrindinis jų simbolis - briedis arba jo ragas, ragai, galva. Šie briedžio atitikmenys pasirinkti siekiant, kad herbo simbolis skyde būtų stambesnis. Be to Lietuvos heraldikos jau yra du herbai su pilna briedžio figūra. Projektuose pasirinktos Mažosios Lietuvos vėliavos spalvos.
Pažymėtina, kad heraldikoje balta spalva arba sidabras simbolizuoja vandenį. Žvaigždės žymi šviesą, kurią visai Lietuvai teikė Mažosios Lietuvos švietėjai, kartu jos primena išnaikintas kaimynines ir giminingas prūsų gentis.
Skydą į du laukus dalijanti lapų formos linija žymi miškus ir augmeniją", - teigia projekto autorius Arvydas Každailis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą