Tris mėnesius po 20 valandų per savaitę šeši klaipėdiečiai, padedami lektorių, nemokamai mokėsi kūrybinių industrijų paslapčių, kartu kūrė, organizavo renginius ir įamžino savo kūrybą fotografijose, vaizdo įrašuose.
"Liūdna išsiskirti. Tapome tarsi viena puiki komanda ir norisi tęsti pradėtus darbus", - sakė kursų dalyviai, surengę atsisveikinimo vakarėlį su vaišėmis, muzika ir dainomis.
"Mūsų noras ir tikslas - atverti duris žmonėms, kad jie išdrįstų keisti nusistovėjusius įpročius, mąstymo būdą, praplėstų savo galimybių ribas, atrastų bendradarbiavimo galimybes, susipažintų ir papildytų vieni kitus, nes visada lengviau dirbti komandoje nei pavieniui. Svarbu ir tai, kad žmonės, baigę šiuos kursus, įsigytų verslo liudijimą ir imtųsi konkrečios veiklos", - sakė kursų iniciatorė, projekto "Gluosnių kūrybinės dirbtuvės" vadovė S. Žižienė ir žadėjo, jog ir ateityje nenutrauks bendradarbiavimo su kursų dalyviais, kvies juos į dirbtuvių renginius, muges pristatyti savo kūrybą.
Kodas "Mokart"
Europos Sąjungos remiamas projektas "Gluosnių kūrybinės dirbtuvės", anot dizainerės, skirtas ekonomiškai neaktyviems, pajamų negaunantiems žmonėms, kurie gyvena tikslinėje Klaipėdos miesto teritorije, apimančioje Baltijos, Dubysos, Vėtrungės, Birutės, Rumpiškės ir Baltikalnės gyvenamuosius rajonus, Dangės upės pakrančių teritorijas.
Henrikas Žižys dirbtuvių studentus moko fotografijos ir scenos techninio aptarnavimo paslapčių.
"Į pirmuosius kursus, kurie prasidėjo praeitų metų rugsėjį, susirinko labai aktyvūs, smalsūs, dauguma vyresnio amžiaus žmonės. Tad dirbtuvės mums visiems tapo tarsi gyvenimo mokykla, kurioje kiekvienas nuoširdžiai dalijosi savo patirtimi", - tvirtino Sonata.
"Kuriame naują žinių įsisavinimo sistemą, kurią pavadinome kodiniu pavadinimu MOKART. Tai reiškia "mokomės kartu", - juokėsi H. Žižys ir pažymėjo, jog dėstymas šiuose kursuose buvo visai kitoks, nei įprasta universitete ar mokykloje.
"Universitete studentai ateina į paskaitas ir išeina, atlikę užduotis gauna pažymį.
Čia vertinimų nėra, čia žmonės ateina, kad išmoktų ir padarytų konkretų darbą - pasiūtų drabužį, atliktų fotosesiją ir sutvarkytų fotografijas, nufilmuotų ir sumontuotų vaizdo siužetą, savarankiškai įgarsintų, apšviestų konkretų renginį. Dirbtuvių durys neužsidaro visą dieną. Tai ir yra neformalus ugdymas. Mes patys tuo gyvename. Mūsų darbuose niekada nėra pabaigos", - kalbėjo H. Žižys.
Kūrybiškas požiūris
Pašnekovas pažymėjo, jog dirbuvių dėstytojai - pats Henrikas, dėstęs fotografiją ir scenos techninį aptarnavimą, drabužių dizaino dėstytoja Polina Rumbenštaitė, vaizdo filmavimo ir montavimo dėstytoja Ilona Nagrodskytė, verslumo ir vadybos dėstytojas Raimundas Vaitiekūnas - orientavosi į idvidualius studentų poreikius, žinių lygį.
"Viena moteris norėjo išmokti portretinio fotografavimo, kita - reklaminės natiurmortų fotografijos, fotografuoti su telefonu ir įsikelti į kompiuterį, o Talgatas norėjo išbandyti animacijos žanrą", - vardijo H. Žižys.
Pirmųjų Gluosnių kūrybinių dirbtuvių dalyviai surengė kalėdinį savo kūrybos pristatymą ir fotosesiją.
Sonata antrino, jog šiais informacijos laikais, kai daug ką galime išmokti vien tik "Youtube" žiūrėdami, svarbiausias dalykas - kūrybiškumas. "Taip, yra technologija, kaip pasiūti sijoną, tačiau ji nėra vienintelis būdas, nes yra naujos medžiagos, gali siūti rankomis, nebūtinai siuvimo mašina ir pan. Kuo mažiau įsikalame sau standartų, kaip turi būti, tuo atviresni esame naujoms žinioms ir atradimams. Kai viskas aišku - nėra kūrybos. Kūryba gimsta ieškojimuose ir klausiant "kaip?" Atvirai kalbant, ir mane pačią šis kursas privertė daugiau atsiverti. Esu intravertiško būdo, kurti mėgstu viena. O čia teko išmokti nuolatinio bendravimo, buvimo šurmulyje, tarp žmonių", - dalijosi S. Žižienė.
Ratas plečiasi
Pašnekovai džiaugėsi, jog Gluosnių kūrybinių dirbtuvių veikla įtraukė ne tik jų dalyvius, bet kur kas platesnį ratą žmonių.
"Kad dirbtuvių dalyviai pajustų komandinę kūrybos dvasią, organizavome renginius. Pirmas buvo su Saidos šokėjais, atlikėja Ingaja, mano kurtais drabužiais. Dirbtuvių mokiniai turėjo paruošti modelius, juos fotografuoti, filmuoti, paskui sumontuoti vaizdo įrašą. Kalėdinį renginį jau darėme patys. Pasipuošėme pasiūtais drabužiais, fotografavomės ir filmavomės. Prisijungė ir kiti atlikėjai: štai Adomas atėjo papozuoti fotosesijai, o paskui pasisiūlė pagroti per Kalėdas. Liuba numezgė jam geltoną megztinį ir jo pasirodymą nufilmavome", - pasakojo Sonata.
Vasarą kvies jaunimą
Žižiai tvirtino, jog džiaugiasi pirmųjų kursų rezultatais ir jau dabar numatė šiek tiek pokyčių kitoje sesijoje. "Viena iš naujovių bus tai, kad ir pasirinkusieji drabužių dizaino pamokas gaus ir fotografijos pagrindus, kad sugebėtų patys ne tik sukurti originalų drabužį, bet ir išmoktų patraukliai jį pateikti. be to , aš pati prisijungsiu prie dėstytojų komandos", - sakė S. Žižienė.
Antrasis kursas Gluosnių kūybinėse dirbtuvėse prasidės vasario 17 d. Grupė į jį, anot projekto sumanytojų, jau surinkta, bet dar galėtų prisijungti pora norinčiųjų mokytis fotografijos.
Viename iš Gluosnių kūrybinių dirbtuvių renginių modeliai pristatė Sonatos Žižienės kūrybą.
Sonata pridūrė, kad planuojama ir trečia kursų sesija vasarą. "Trejus metus trunkančio projekto programoje numatyta, kad kursus turi baigti 36 žmonės ir kad bent pusė jų įsidarbins, imsis konkrečios veiklos. Jau dabar matome, kad mokinių turėsime daugiau, nes manome, kad mūsų dirbtuvės būtų ypač naudingos moksleiviams, jaunuoliams, kurie ieško savęs, galbūt nori studijuoti drabužių dizainą, fotografiją, renginių techninį aptarnavimą. Tai jiems būtų proga praktiškai išbandyti save šiose srityse. Supratome, kad per mokslo metus jiems mūsų parengta programa yra pernelyg intensyvi, tad be to, ką planavome, dar organizuosime vasaros mokymus jaunimui", - žadėjo S. Žižienė.
Aina Jokubaitė Assaf
Dar mokykloje besimokydama gamybinę praktiką pasirinkau iš fotografijos srities. Visada turėjau fotoaparatą, fotografija visada buvo mano pomėgis, tačiau giliau mokytis fotografijos neteko, pasirinkau kirpėjo profesiją.
Šie kursai suviliojo pirmiausia tuo, jog yra nemokami, ir tuo, kad labai individualūs, gauni tai, ko tau reikia, kas aktualu. Man buvo svarbu išmokti fotografuoti portretus, nes noriu susieti pomėgį fotografuoti su savo kirpėjos specialybe. Aš žinau, ką kirpėjas nori perteikti šukuosenų, kirpimų fotografijoje.
Gavau labai daug žinių apie apšvietimą, rakursą, kaip nustatyti fotoaparatą, kad išgautum vaizdą, kokio nori, išmokau koreguoti fotografijas. Džiaugiuosi rezultatais ir tikiuosi fotografuoti kirpėjų renginius, madų šou.
Gitana Adomavičienė
Kursuose puikiai praleidome laiką, sužavėjo čia tvyranti kūrybinė atmosfera ir laisvė. Mokiausi siuvimo dizaino. Dar mokykloje man patiko siūti, nes tais laikais sunku buvo nusipirkti originalesnį, kokybišką drabužį. Vėliau, kai parduotuvės prisipildė, to poreikio neliko, tačiau ir dabar, jeigu nori ko nors išskirtinio, - tai nerasi.
Tad su malonumu pasinaudojau proga atnaujinti siuvimo žinias ir įgūdžius ir atsinaujinau garderobą: pasisiuvau sijoną, bliuzelę, suknelę. Gaila, kad pasibaigė kursai. gavau impulsą kurti, domėtis mada.
Nerijus Orlanas
Mano profesija nesusijusi su technika. Esu baigęs virėjo specialybę profesinėje mokykloje. Prieš porą metų susipažinau su Henriku ir susidomėjau scenos technika. Šios kūrybinės dirbtuvės - nauja pradžia. Išmokau daugybės dalykų: sudėlioti garso ir apšvietimo schemas, jas suprogramuoti, įgavau drąsos ant scenos užlipti, jau galiu savarankiškai prie pulto dirbti. Teko dalyvauti renginiuose, savarankiškai leisti muziką, padėti žmonėms prie scenos. Jaučiuosi labai laimingas visa tai atradęs.
Talgat Chasanov
Aš dirbu su fotografija, bet niekada neteko filmuoti. Tad norėjosi išbandyti save, išmokti suvaldyti judantį vaizdą. Kursuose supratau, kad filmavimas - tai ne tik mygtuko paspaudimas. Prieš tai, kada jį paspausi, turi sukurti situaciją, turėti idėją. Išmokau ne tik filmuoti, montuoti, bet ir animacijos pagrindų.
Liuba
Siūti išmokau dar jauna būdama, nes mama išmokė. Turėjau siuvimo mašiną, kol nesugedo. O kai sugedo, tai daugiau ir neprisėdau. Mano profesija - muzikos mokytoja, o dirbau prekyboje. Po to ilgai slaugiau mamą, tetą, iškritau iš darbo rinkos. Mano pomėgis yra mezgimas. Mezgiau visada, manau, kad jis mane ir ramino tuo sunkiu periodu.
Išgirdusi apie šiuos kursus, panorau prisiminti. Juk dabar pasikeitę mados ir technologijos. Ištraukiau namuose buvusius audinius ir ėmiau konstruoti. Vieną sijoną su oda ir užtrauktuku sukonstravau gana greitai, o kitą tris mėnesius kankinau, kol gavau rezultatą. Būtent konstravimas man labiausiai patiko, norisi šioje srityje toliau plėtoti savo veiklą, jungti ją su mezgimu.
Liuba Adomui numezgė megztinį, jis surengė pasirodymą, kuris buvo užfiksuotas studentų vaizdo įrašuose ir fotografijose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą