"Gamtos fotografija kaip pirmoji meilė prieš metus įsiveržė netikėtai, su didžiule aistra, karščiu ir nesunaikinama jėga. Supratau, kad ji yra mano nuolatinis įkvėpimo šaltinis. Joje tampu laidininku tarp Kūrėjo ir gamtos, o fotoaparatas tampa pačiu tiksliausiu teptuku, kuris perkelia visatos sukurtas tobuliausias kompozicijas į nemirtingą vaizdą. Savo fotografijoje noriu visiems parodyti, kokia yra gamtos gyvybės jėga", - sako klaipėdietė fotomenininkė Greta Miro (Mironovičienė).
Prieš pusę metų suplanuota Gretos Miro holistinės fotografijos paroda "Metų laikų fragmentai" turėjo būti pristatoma Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, tačiau dėl karantino šiuo metu ekspozicija galima pasidžiaugti tik virtualiai https://www.biblioteka.lt/lt/galerija.
Kas yra holistinė fotografija?
Tai gamtos fotografija, paremta spalvų terapija, kuri veikia žmogaus kūną, sielą savo vaizdu ir spalvomis. Mano sukurtose augalų fotografijose labai daug spalvų. Kiekvienas kūrinys daro tam tikrą poveikį, kurį aš dažnai aprašau, sukuriu fotografijos legendą, paremtą moksliniais spalvų poveikio tyrimais.
Gamtos fotografija, anot Gretos Miro, dera visuose interjeruose. "Babilono sodai" - naujausia Gretos Miro fotografija.
Man pačiai buvo netikėta, kad spalvų psichologijos tėvu laikomas Johanas Volfgangas Gėtė. Jis skyrė labai daug dėmesio spalvoms ir aprašė, kokias biochemines reakcijas jo sukelia. Dailininkai labai daug dėmesio skiria spalvotyros studijoms, kad išmanytų, kaip spalvas maišyti, komponuoti, kaip jos veiks žiūrovą.
Man gi to daryti nereikia, nes gamtoje visa tai yra jau sukurta ir sukurta taip tobulai, kad žmogus stebėdamas gamtovaizdį atsikrato nerimo, blogų minčių, atranda vidinę harmoniją.
Mano uždavinys - tapti laidininku, perteikti, priartinti prie žmogaus tobulą gamtos grožį ir begalybę. Juk visus mus gamta supa kiekvieną dieną, ji yra beribė, o mes čia tik svečiai. Norisi užfiksuoti tai, kas yra dabar, nes viskas kinta ir galbūt ateities kartos į mano fotografijas žiūrės su tokia pat nuostaba, kaip mes dabar vartome senovinius augalų katalogus, nes didelės dalies užfiksuotų augalų jau nėra, išnyko.
Kas jus inspiravo atkreipti fotoobjektyvą į augalus?
Fotografijoje nesu naujokė. Nuo 2006-ųjų metų esu išbandžiusi įvairius šios meno srities žanrus nuo garsių žmonių portretų žurnalams iki šeimos švenčių, reklamos fotografijų.
"Mano uždavinys - tapti laidininku, perteikti, priartinti prie žmogaus gamtos grožį ir begalybę", - sako fotografė Greta Miro.
Pastebėjau, kad pastaraisiais metais mano fotosesijose vis daugiau gamtovaizdžio. Atkreipiau dėmesį, kaip jis kinta skirtingu metų laiku. Taip gimė idėja pažvelgti į gamtos pasaulį atidžiau ir iš arčiau, sukurti augalų portretus skirtingais metų laikais.
Kuo skiriasi augalo portretas nuo žmogaus?
Niekuo. Žmogaus, augalo, net daikto portretas kuriamas, vadovaujantis tais pačiais dėsniais. Svarbiausia - atskleisti fotografuojamo objekto emocijas.
Kaip? Kas svarbu fotografuojant augalus?
Man atrodo, kad svarbiausia yra tyra nuostata, visiškas atsipalaidavimas ir harmonija su gamta. Kai eini į gamtą su tokia nuostata - ji atsiveria.
Holistinės augalų fotografijos seriją kūriau metus laiko. Išbraidžiau daugybę pievų, pelkių ir neparsinešiau nė vienos erkės.
Gamtos spalvos mūsų emocijas veikia harmonizuojančiai.
Mano fotografija yra intuityvi, neturiu jokių išankstinių nuostatų, ką noriu nufotografuoti, kokie augalai man patinka ar pan. Kaip dailininkas su teptuku, taip aš su fotoaparatu tik fiksuoju tai, ką gamta man atveria. Viskas joje yra tobula: spalvos, formos, faktūros.
Prieš metus buvo surengtas fotokonkursas "Augalų portretai". Jūsų sukurta fotografija pateko į šio konkurso finalą ir buvo eksponuojama "Litexpo" surengtoje parodoje. Papasakokite šios fotografijos istoriją.
Nuostabu, kad žmonės Lietuvoje nėra nutolę nuo gamtos. Tai patvirtino ir šis konkursas, sulaukęs didžiulio fotografų susidomėjimo. Žmonės konkursui pateikė 450 fotografijų. Buvo planuota, kad finale bus tik 3 nuotraukos, tačiau, kai organizatoriai sulaukė tiek daug fotografijų, į finalą buvo atrinkta 20 fotografijų ir surengta paroda.
Mano fotografijoje, kuri pateko į finalą, nufotografuota pirmoji gėlelė, kuri pasirodo pavasarį - pelkinė puriena. Tai labai mažas augalėlis, tačiau fotografuodama aš ją panardinau į jūros vandenį, išdidinau. Geltona pelkinės purienos žiedelių spalva labai stipriai veikia emociškai, ji neša šilumą, šviesą, gėrį, simbolizuoja naują pradžią.
Gretos Miro fotografija, kurioje pelkinės purienos žiedai panardinti į jūros vandenį ir išdidinti, pateko į konkurso "Augalų portretai" finalą.
Šioje fotografijoje naudojamos trys spalvos - geltona, žalia ir mėlyna - yra pagrindinės gamtos spalvos. Todėl fotografija veikia labai harmonizuojančiai.
Eksperimentus su augalais ir vandeniu galima pastebėti ir kitose jūsų fotografijose.
Taip, kartais augalų fotografiją derinu su vandeniu, kartais lieju akvarelę ir ją taip pat komponuoju. Tokia mano autorinė mišri technika.
Sakoma, kad gamtos vaizdų fotografijos labiausiai tinka puošti namų erdvę. Į ką patartumėte atkreipti dėmesį renkantis fotografiją namų interjerui?
Dėmesį reikia atkreipti į savo jausmus, kurie apima žiūrint į fotografiją. Jeigu apima geras jausmas - tas kūrinys tiks jūsų namuose, taip pat ir biure ar ugdymo įstaigoje. Gamtos fotografijos tinka visuose interjeruose. Žinoma, galima paderinti spalvas, faktūras, tačiau svarbiausia visada bus emocija.
"Kaip dailininkas su teptuku, taip aš su fotoaparatu tik fiksuoju tai, ką gamta man atveria. Viskas joje yra tobula: spalvos, formos, faktūros", - sako fotomenininkė Greta Miro.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą