Jūros savaitė be... Klaipėdos 1939-1940 m.

Jūros savaitė be... Klaipėdos 1939-1940 m.

Netekus Klaipėdos krašto, visuomenėje ir toliau kryptingai vystoma jūrinių idėjų sklaida. Lietuvos vakarų sąjungos darbą perėmė Lietuvos jūrininkų sąjunga, persikėlusi į Kauną.

Klaipėdos nustoję, pasijutome parblokšti ir kuriam laikui sustojome nuleidę rankas. Bet tas nusiminimas buvo trumpalaikis <...> Juk ir dabar turime jūros pakraščio dalį su Šventosios uostu, turime, kad ir aprėžtą išėjimą per Klaipėdą, turime laivų, jūrininkų, daug prekių eksportui ir, svarbiausia, juntame savo tarpe vieningumą ir pasiryžimą savo tautai ir valstybei skirti visas jėgas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos moterų draugijos tautiniam laivynui remti iniciatyva 1939 m. birželio 27 d. sušauktame įvairių visuomenės organizacijų ir įstaigų atstovų bendrame susirinkime nutarta rugpjūčio 8-15 dienomis Lietuvoje organizuoti Jūros savaitę.

Kaip buvo įprasta, buvo sudarytas Vyriausias Jūros savaitės komitetas Kaune ir 150 vietinių komitetų visoje šalyje. Vyriausiąjį Jūros savaitės komitetą sudarė: pirmininkas prof. J. Šimoliūnas, vicepirmininkas pulk. J. Šarauskas, sekretorė O. Matulevičienė, J. Mičiulis ir J. Kalnėnas.

Jonas Šimoliūnas (1878-1965). Lietuvos albumas. Kaunas, 1921 m.

Šaulių sąjungos skyriams pavesta organizuoti vietinius komitetus, kuriems keliamas tikslas populiarinti savo apylinkėje lietuviškos jūros reikšmę tautai ir valstybei, propaguoti vasarojimą lietuviškame pajūryje, puoselėti jūrines tradicijas, išryškinti laisvo išėjimo į platųjį pasaulį ir likusios Palangos-Šventosios pakrantės reikšmę. Komitetams siūloma sukurti programą atsižvelgiant į vietos sąlygas ir pageidavimus.

Periodinėje spaudoje skelbiami straipsniai apie jūrą ir pajūrį, uostą, prekybos ir karo laivyną, žvejybą, vandens sportą, jūros šaulius ir skautus. Taip pat publikuojami įvairūs jūriniai aforizmai, vaizdeliai iš pajūrio gyvenimo, feljetonai.

Buvo išleistas specialus "Mūsų pajūrio" numeris.

Valstybiniame radiofone rengiami jūros pusvalandžiai su dainomis, muzika, vaidinimais ir deklamacijomis.

Baigiamosios Jūros savaitės iškilmės vyko Šventosios uoste rugpjūčio 15 d. Į šventę įvairiausiomis transporto priemonėmis iš visos Lietuvos atvyko apie 10 000 žmonių. Svečiai apžiūrėjo uosto statybą, laivais į jūrą išplaukė apie 3 000 žmonių.

10 val. ant karo laivo "Prezidentas Smetona" Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti draugijos atstovė O. Matulevičienė įteikė laivo vadui kapitonui A. Kaškeliui vimpelą, o jūrų skautai trimitą - simbolinius ženklus, kad lietuvės moterys ir jūrų skautai visados pasiryžę stovėti pajūrio sargyboje.

Iškilmės prasidėjo pamaldomis prie altoriaus, kuris buvo įrengtas žvejų laive. Pamaldas celebravo Palangos klebonas kunigas J. Galdikas ir evangelikų kunigas P. Dagys. Pamaldose dalyvavo policijos orkestras, diriguojamas N. Jonušo, giedojo Vytauto Didžiojo universiteto studentų choras, vad. K. Kavecko.

Po pamaldų pasisakė Vyriausiojo Jūros savaitės komiteto pirmininkas J. Šimoliūnas, finansų ministras J. Sutkus, Šventosios žvejų vardu žvejys Rejeris. 13 val. prasidėjo regata Šventoji-Palanga. Pajūrio savaitė baigėsi Palangoje 20 val. laužu, kurio programą stebėjo apie 7 000 žmonių.

Koncerte dalyvavo policijos orkestras, diriguojamas N. Jonušo, Vytauto Didžiojo universiteto studentų choras, jūrų skautai ir karo laivo "Prezidentas Smetona" jūreiviai padainavo jūreiviškų dainų.

Aktoriai K. Kymantaitė ir St. Čaikauskas perskaitė legendą "Jūratė ir Kastytis", buvo prisimintas prieš 40 metų įvykęs pirmas lietuviškas spektaklis "Amerika pirtyje" - Valstybinio teatro artistai suvaidino ištraukas iš spektaklio. Aptariant Jūros savaitės renginius, buvo pasidžiaugta, kad pajūryje apsilankė "visos Lietuvos pilkoji liaudis, neskaitant kultūrinių krašto jėgų, valdininkų ir tarnautojų. Vadinasi, kilniojo jūros vertinimo idėja giliai įsmigo į tautos sielą".

Į visas organizuojamas šventes per trumpą laiką pavykdavo sukviesti daugybę žmonių, sėkmingai surengti įvairaus pobūdžio masinius renginius.

Kaip tai buvo įmanoma? Paslaptis glūdi vykdomoje kryptingoje nacionalinėje propagandoje. Tarpukario lietuviams visą laiką reikėjo priminti, kokiu sudėtingu laikotarpiu jie gyvena ir ką turi daryti, kad jų veikla būtų prasminga įtvirtinant tėvynės nepriklausomybę.

Tautinė agitacija palietė įvairius socialinius sluoksnius. Tikras šalies patriotas turėjo būti gerai įsisavinęs gimtinės istoriją ir geografiją.

Vasaros metu agituota keliauti po Lietuvą traukiniais, autobusais, automobiliais.

1940 m. kovo 28 d. Jūrininkų sąjungos metinio susirinkimo metu buvo nutarta vasarą vėl organizuoti Jūros savaitės renginius. Sudarytas šventei ruošti komitetas - pirmininkas prof. J. Šimoliūnas, nariai - V. Didžys, pulk. S. Kuizinas, Kaveckienė ir P. Babickas. Baigiamasis renginys turėjo vykti liepos pradžioje Šventosios geležinkelio ruožo atidarymo proga.

1940 m. birželio 9 d. Kaune įvyko Jūros šventė, kuri buvo visų liepos mėnesį vyksiančių renginių pradžia. Šventės globėja sutiko būti Užsienio reikalų ministro žmona M. Urbšienė. Sekmadienio popietę Vytauto parke parko paviljonai buvo išdekoruoti "jūriškais" vaizdais, aikštės išpuoštos signalinėmis vėliavėlėmis, kodais. Vakaro metu koncertavo "Prezidento Smetonos" laivo jūrininkai, vyko loterija bei programa, skirta vaikams.

Birželio 13 d. iš spaudos mus pasiekia paskutinė žinia apie Jūros savaitės vykstančius renginius: "karo laivo "Prezidentas Smetona" jūreivių kvintetas keliauja po Lietuvą su dainomis apie mūsų jūrą".

1940 m. birželio-liepos mėn. istoriniai įvykiai pasisuko netikėta linkme. Birželio 15 d. SSSR kariuomenė įžygiavo į Lietuvą, kitą dieną sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė. Lietuvai netekus nepriklausomybės, birželio 22 d. įsakymu mokomojo karo laivo vardas "Prezidentas Smetona" pakeičiamas į "Pirmūnas", po birželio-liepos mėn. "Lietuvos Baltijos Lloydo" nacionalizacijos nustojo egzistuoti ir prekybos laivynas.

Lietuva per du nepriklausomybės dešimtmečius padarė milžinišką šuolį politikoje, ūkio ir amatų plėtotėje. Spėjo integruotis į pasaulį ir kaip jūrinė valstybė su konkrečiais siekiais, ekonominėmis ir kultūrinėmis programomis. Pradėjusi kurti savo jūrinį potencialą nuo labai menkų pradmenų, veržliai siekė įsitvirtinti jūroje kryptingai formuodama jūrinį tautos mentalitetą, dėjo daug pastangų, kad kraštas atgautų galimybę naudotis jūrinėmis komunikacijomis bei jūrų ištekliais. Ne tik Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitos jūrinę idėją plėtojančios organizacijos, bet ir šalies visuomenė, ypač inteligentija ir jaunimas, nuoširdžiai palaikė ir propagavo jūrinės valstybės kūrimą, rėmė ir skatino šį procesą.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder