Kaip klaipėdiečiai elgsis per Vėlines, ar švęs Heloviną?
Kaip klaipėdiečiai elgsis per Vėlines, ar švęs Heloviną?

Teiravomės uostamiesčio gyventojų, ar jie šiemet nepaisys karantino ir per Vėlines vyks į kapines ir kaip vertina spalio 31 d. vyksiančią Helovino (Šiurpnakčio) šventę.

Andromeda GRAUSLIENĖ, policijos atstovė

Vėlinės nėra masinių susibūrimų ar susitikimų šventė. Gali ir vienas nuvažiuoti prie kapo, uždegti žvakelę ir parodyti pagarbą artimam išėjusiam žmogui. Ko gero, esu laimingas žmogus, nes kol kas turiu palaidotą tik vieną artimą žmogų - močiutę. Važiuosiu ir šiemet. Reikia ir kapelį sutvarkyti, ir gėlyčių padėti.

Kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, kokias šventes švęsti. Jeigu kažkas mano, kad Helovinas ta diena, kai reikia švęsti, tebūnie taip. Kodėl nepasinaudojus tokia proga jaunam žmogui?

Man spalio 31 d. yra susijusi ne su Helovinu, o su moliūgais. Jau penkerius metus mes organizuojame moliūgų šventę senamiestyje. Ji nėra originali, bet norisi mieste papildomos šviesos ir džiaugsmo. Tai, galima sakyti, labiau šeimos šventė, galimybė pabūti kartu, moliūgą išskaptuoti.

Žinoma, šie metai yra kitokie, bet ir šiemet rinksime moliūgų moliūgą. Bandymas prisitaikyti prie situacijos skatina išradingumą. Visais laikais žmonės ir karus pergyveno, ir šventes švęsdavo.

Matas DRUKTEINIS, kompozitorius

Kadangi esu kompozitorius, paprastai spalį, lapkritį būna pats darbų įkarštis, tad ne visada pavyksta grįžti į Klaipėdą. Bet kai grįžtu, kartu su tėveliais ir giminėmis aplankau kapus. Turėjome tokią tradiciją menininkų kalnelyje Vilniuje Antakalnio kapinėse aplankyti savo mėgstamus kultūros atstovus ir uždegti žvakutes.

Ką darysiu šiemet, dar galvoju, bet greičiausiai liksiu dėl koronaviruso, nes mano tėveliai yra vyresnės kartos atstovai. Nesinorėtų jų užkrėsti, juo labiau kad Vilniuje virusas yra labai paplitęs, tad nebeaišku, kada ir kur gali užsikrėsti.

Dėl Helovino mano nuomonė neutrali. Retkarčiais dalyvauju toje šventėje, bet nesu itin didelis jos mėgėjas. Tai tokia iliustratyvi proga, jeigu esi tam tikros nuotaikos, norisi ką nors suvaidinti ar kaip nors įdomiai praleisti laiką.

Klaudija BOBIANSKIENĖ, gydytoja

Į kapines vis dėlto važiuosiu, nes mano ir tėveliai yra palaidoti, ir vyras neseniai. Tik gal vyksiu labai anksti ryte. Paprastai mes važiuojame apie 8 val., žmonių nebūna daug. Kapelius man moterys sutvarkys prieš dvi tris dienas. Mano nuostatos koronavirusas dėl vykimo į kapines nepakeis. Ėjimo į restoranus ir pietų kavinukėse atsisakiau. Labai mėgstu koncertus, renginius, bet turbūt dabar teks pagyventi be to, nes esu rizikos grupėje: sergu sunkiu diabetu ir man 73 metai. Baimės nejaučiu, kaip sakoma, kiek lemta, tiek gyvensi, bet pasisaugoti ir kitus pasaugoti reikia.

Man Helovinas nepriimtinas, šios šventės niekada nešvenčiau. Ir jaunimui patarčiau kol kas susilaikyti nuo renginių, ypač uždarose patalpose.

Arūnas LIUBINAVIČIUS, įmonės vadovas

Anksčiau Vėlinės, važiavimas į kapines ir man, ir mano šeimai būdavo toks labiau pasidžiaugimo dalykas. Mes visada važiuojame vakare, kai jau tamsu, kai būna išsiskirstęs žmonių srautas. Dega žvakės, visi kapai apšviesti, eini, grožiesi. Šiemet iš mūsų tarpo pasitraukė labai artimas žmogus, tad mes kapinėse praleidome tiek daug laiko, kaip niekada gyvenime. Dabar mums Vėlinių laukimas yra susijęs su jo prisiminimu. Šiemet mums ši šventė įgijo visai kitą spalvą.

Dėl Helovino, manau, panaši diskusija buvo ir kai Lietuva krikštijosi. Ateina popsinės, religinės, kultūrinės, istorinės šventės ir visos jos tam tikru momentu persipina. Kiekvienas švenčia tai, ką nori. Pas mus terasoje jau stovi išskaptuotas moliūgas ir man smagu. Kiekvienais metais mes jį išpjaustome, uždegame žvakutę. Mano vaikai, studentiško ir mokyklinio amžiaus, turi savo kompanijas ir savo tradicijas. Bet kuriuo atveju ta šventė yra gyvenimo džiaugsmo forma, tai kodėl nepasidžiaugus gyvenimu visais įmanomais būdais.

Goda GIEDRAITYTĖ, menotyrininkė

Mes savo šeimoje neturime tokios tradicijos "rištis" prie tos vienos konkrečios Vėlinių dienos ir būtinai važiuoti į kapines. Kapus mes visada susitvarkome anksčiau, dar prieš porą savaičių. Man atrodo, kad svarbiausia, jog tu prisimeni tuos žmones, kapus lankai nuolatos, visus metus, ne tik tą vieną dieną. O Vėlinių dieną mes namuose užsidegame žvakeles, nueiname į bažnyčią. Tad mums šiemet niekas per daug ir nesikeis.

Helovinas man nėra mūsų šventė. Draugų rate mes jos nešvenčiame, vaikas irgi. Mus karnavalinės nuotaikos aplanko per Užgavėnes, lietuvišką šventę. Tai toks pat klausimas - ar reikia švęsti Valentino dieną, kuri irgi nelietuviška šventė, ar ne. Bet ji jaunimui patinka ir jis ją švenčia. Man neatrodo tai peiktinas dalykas. Jeigu žmonės nori kažką minėti ir tai darydami netrukdo kitiems, man tai irgi netrukdo.

Nerijus TILINDIS, verslininkas

Mano situacija dabar kitokia nei ankstesniais metais, nes šiemet netekau tėvo. Tad bet kuriuo atveju, ar bus ta korona, ar ne, vis tiek pirmą kartą teks važiuoti į kapines specialiai. Iki šiol tokios tradicijos neturėjau, šiemet situacija keičiasi. Galbūt prieš tai pasiimsiu poilsio dieną, kad nepatekčiau į masinį susibūrimą, jeigu jis bus.

Heloviną švenčia ir mano vaikai, ir anūkai. Aš tai vertinu kaip pramogą, nedarančią nieko blogo. Džiaugsmo gyvenime reikia, nors, mano požiūriu, tuo metu jis ir ne visai tinkamas, bet vertinu tolerantiškai. Specialiai proteguoti tos šventės gal ir nereikėtų, bet pasiruošimas jai, dalyvavimas tame žaidime skatina vaikų išradingumą.

Sidebar placeholder