Kinijos spalvos modelio akimis

Kinijos spalvos modelio akimis

Šiemet mokyklą baigusi jauna klaipėdietė Raminta Sidaravičiūtė nuo paauglystės sukasi mados pasaulyje. Derindama modelio darbą jauna mergina stengiasi pažinti Kiniją, jos kultūrą ir vietos virtuvę.

Tęsinys. Pradžia čia

Ką neįprasto teko ragauti?

Smagus klausimas, nes negaliu tiksliai atsakyti, kartais pati nežinodavau ką valgau. Pavyzdžiui, ragavau, ko gero, rupūžės mėsos. Vietiniai aiškino, kad patiekalas pagamintas iš gyvio, kuris primena varlę, tad spėju, kad tai buvo rupūžė.

Ragavau tradicinį klasikinį "HotPot", ant iešmelio skrudintą kalmarą, skrudintus rutuliukus iš aštuonkojų mėsos, mums šiek tiek neįprastus ledus ir pyragėlius su pupelių įdaru ir tradicinius mėnulio pyragėlius su skirtingais įdarais, pavyzdžiui, lotoso.

Ir dar smagus faktas: maistas ir paruošimas labai skiriasi nuo regiono, pavyzdžiui, Guangdžou maistas yra labiau Cantonese virtuvės, kaip ir Honkonge - ši virtuvė jiems yra viena geriausių. Šanchajuje valgoma saldžiau, todėl daug kur padažai būna su riešutų sviestu. Net paprasti koldūnai su mėsa patiekiami ir su žemės riešutų sviesto padažu. Beje, šis derinys man labai patiko.

Pačiai ragauti neteko, bet parduotuvėse yra juodų kiaušinių, vištų kojelių.

Įdomu, kad Kinijoje parduotuvėje radau mūsų sūrio "Džiugas".

Fotosesijos užtrukdavo nuo kelių iki keliolikos valandų per dieną.

Ar teko Kinijoje susidurti su ekstremaliomis situacijomis?

Kinijos klimatas drėgnas, dažnai lyja. Todėl kartą, vakare, dalį miesto apsėmė, parduotuvėse vandens buvo iki kelių, automobiliai plaukė. Mes buvome jau apartamentuose, tad nuėjome miegoti, o ryte - nė ženklo apie tai, kad gatvės tvino. Pasirodo, Kinijoje nuostabi nuotekų sistema.

Taip pat Šanchajuje teko išgyventi raudonąjį aliarmą. Ciklonas nuo Japonijos artėjo link mūsų, tad Kinijoje evakavo kelis miestus. Traukinių ir autobusų stotis uždarė ir keletą dienų teko būti namie, nes vėjas ir lietus buvo labai stiprūs. Kai gamta kiek aprimo, kambario draugė nusprendė nueiti į parduotuvę. Situacija buvo smagi, tiesiogine to žodžio prasme vėjas jos vos nenupūtė.

"Jei darbe užsakovas nekalba angliškai, tai bent vizažistas kalbėdavo šia kalba. Bet būdavo ir taip, kad nė vienas nekalba", - pasakojo Kinijoje dirbusi lietuvė.

Gal teko bendrauti su vietiniais? Ar skiriasi bendravimo stilius nuo europiečių?

Žinoma, skiriasi, bet nenoriu taikyti stereotipų. Pats kinas savo tautiečius su europiečiais lygina taip: "Europoje, prireikus pagalbos, tau praeivis tikrai stengsis padėti, o Kinijoje atvirkščiai - mes esame savanaudžiai ir kiti mums nerūpi." Tačiau aš pati su tuo nesusidūriau. Paklausus kelio, vietiniai, net nemokėdami angliškai, visados stengdavosi padėti, patys įsijungdavo vertėją ir dar aplinkinių paprašydavo, jei patys nežinodavo, kaip pasakyti. Žinoma, gal ne visi tokie, bet galbūt man pasisekė sutikti gerus žmones.

Prekybos centre galima nusipirkti juodos spalvos vištų ir kiaušinių.

Kuria kalba Kinijoje bendravai su vietiniais?

Aš angliškai, o jie kiniškai. Dažniausiu atveju prireikdavo vertėjo. Jei darbe užsakovas nekalba angliškai, tai bent visažistas kalbėdavo šia kalba. Bet būdavo ir taip, kad nė vienas nekalba. Teko susidurti ir su tuo, kad vietiniai nesupranta anglų kalba verčiamo Lietuvos pavadinimo. Bet išvertus per vertėją kiniškai, suprasdavo, kokia tai šalis. Ypač vyrai, kurie domisi krepšiniu ir mano, kad šioje srityje lietuviai labai stiprūs.

Ką parekomenduotum nuvykusiems į Kiniją pamatyti, paragauti, pajausti?

Rekomenduočiau aplankyti parkus. Galbūt jie ir panašūs vieni į kitus, bet man visi iki vieno paliko įspūdį.

 "Kartais pati nežinodavau, ką valgau", - apie vietinę virtuvę pasakojo Raminta.

Patarčiau nebijoti maisto nusipirkti prastai atrodančiose ir beveik kiekviename užkampyje esančiose mažose gatvės prekyvietėse. Tik svarbu turėti programėlę, kuri iš nuotraukos su kinišku tekstu valgiaraštyje jį išvers, nes angliško valgiaraščio dažniausiai nėra. Tai pat reikėtų nebijoti derėtis su vietiniais, kai perkate gatvėje.

"Patarčiau nebijoti maisto nusipirkti prastai atrodančiose ir beveik kiekviename užkampyje esančiose mažose gatvės prekyvietėse", - sako Raminta.

Taip pat siūlyčiau paragauti tikros "Bubbletea" ir visų kitų panašių gėrimų, nueiti į prekybos centro minus pirmą aukštą, nes ten visai kita prekybos centro dalis, man tai - tikroji Kinija.

Beje, Šanchajuje ir Guangdžou yra serialo "Friends" kavinės "Central Perk" prototipai. Kavinės meniu yra sudarytas iš veikėjų pavadinimų, pavyzdžiui, "Roso Padėkos dienos" sumuštinis arba "Joey" dviguba pica. Todėl serialo gerbėjams tikrai siūlyčiau ten apsilankyti.

"Tai, ką mes Lietuvoje valgome kinų restoranuose, nė iš tolo nėra kinų virtuvė", - akcentuoja klaipėdietė.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder