"Atraskite pasaulį Lietuvoje" - taip keliautojus sutikti šiemet neįprasto turistinio sezono pradžią ragina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra "Keliauk Lietuvoje". Išskirta 10 vietų, kurios prilygintos tokioms pasaulio turizmo vietovėms kaip Pompėja, Monakas, Olandija, Šveicarija, Stounhedžas, Monmartras ir kt.
Į šį sąrašą įtrauktos ir dvi Vakarų Lietuvos regiono vietovės - Lietuvos Venecija pavadintas Mingės kaimas, o Oginskių dvaras Plungėje su antikinėmis skulptūromis ant stogo ir vienu didžiausių parkų prilygintas Versaliui. Klaipėda taip pat kažkada lygiavosi į Amsterdamą ir Naująjį Orleaną, tačiau šiame sąraše jos nėra. Kuo pajūrio ir šalies kontekste šiandien išsiskiria ir traukia turistus Klaipėdos miestas?
Įvairiapusiškas miestas
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros Produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, kalbėdama apie Klaipėdą, pažymėjo jos įvairiapusiškumą. "Klaipėdoje puikiai galima derinti laiką pajūryje, aktyvų laisvalaikį, pasivaikščiojimus senamiestyje ir gerą maistą Klaipėdos restoranuose", - mano pašnekovė.
I. Trakimaitės-Šeškuvienės nuomone, vienas svarbiausių Klaipėdos išskirtinumų yra jos senamiestis su kitiems Lietuvos miestams nebūdinga fachverko architektūra ir savita istorija.
"Be to, Klaipėda - didžiausias jūrų uostas šalyje, todėl miesto erdvės yra unikalios - čia galima pavakarieniauti uosto prieplaukoje ar jachtų klube, gurkšnojant kavą stebėti plaukiančius laivus. Uostamiestis yra ypatingas gastroturistams ir dar vienu aspektu - čia galima paragauti šviežios, ką tik žvejų pagautos žuvies ir kitų jūros gėrybių. Klaipėdoje gausu puikių restoranų, užeigų ir kavinukių gražiausiose miesto vietose", - dėstė vilnietė.
Anot pašnekovės, Klaipėdoje esantys Mėlynosios vėliavos paplūdimiai niekuo nenusileidžia pajūrio kurortams.
"Norintiems išlaikyti socialinę distanciją, Melnragės ir Smiltynės paplūdimiai - tobulas sprendimas. Jie pasižymi puikia infrastruktūra - čia galima rasti dviračių parkavimo vietas, vaikų žaidimo, futbolo ar tinklinio aikšteles ir net stoteles mobiliesiems telefonams įkrauti", - akcentavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Anot pašnekovės, labai tikėtina, kad Lietuvos kurortai šiais metais gali būti perpildyti, tad erdvi Klaipėda yra puiki alternatyva tapti vasaros atostogų kryptimi Lietuvos gyventojams ir taip užpildyti užsienio turistų trūkumą pajutusius viešbučius ir svečių namus.
"Apgyvendinimo įstaigos savo ruožtu turėtų apgalvoti, kaip pritraukti daugiau svečių - taikyti įvairias akcijas, siūlyti svečiams gastronomines patirtis ir kitas papildomas paslaugas", - svarstė Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros Produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Kurortų nenukonkuruosime?
"Esame per maži, kad mūsų priemonės ką nors pakeistų. Mažinsime savo kaštus ir žiūrėsime, ką Dievas duos. 70 proc. mūsų viešbučio klientų yra užsieniečiai. Jeigu užsieniečiai negalės atvykti, jokios reklamos priemonės nebus veiksmingos. Man atrodo, kad šiemet Klaipėdoje bus labai liūdna. Lietuviai, kurie važiuoja atostogauti į pajūrį, renkasi Palangą ir Neringą, ne Klaipėdą. Jau pastarųjų šiltų savaitgalių statistika tai rodo: visi važiuoja į kurortus, nes miręs miestas niekam nėra įdomus. Mirusiame mieste baisu išeiti į gatvę, nes nėra žmonių.
"Klaipėda nieko nedarė prieš krizę, kad pritrauktų turistus. Nieko nedaro ir dabar, o vasarą galėsime daryti dirbtinį kvėpavimą numirėliui. Po vasaros ateis rugsėjis ir prasidės liūdesys, kuris tęsis iki gegužės. Kaip ir kiekvienais metais... Tik šiemet tas liūdesys gali būti dar liūdnesnis nei anksčiau", - sarkastiškai kritikavo uostamiestį viešbučio "Michaelson Boutique Hotel" vadovas Gintautas Bertašius.
Gintautas Bertašius.
Pašnekovas pateikė Vilniaus pavyzdį. "Buvo leista kavinėms statyti stalus ir miestas iš karto atgijo. Klaipėdos meras pašūkaliojo, kad irgi taip galėtų padaryti. O ką padarė? Nieko. Renka mokesčius. Mes štai pasiėmėme lauko kavinės leidimą, bandysime kitą penktadienį atsidaryti. Susimokėjome už leidimą 300 Eur. Gal ir nedidelė suma už visą vasarą, tačiau šiuo metu, kai veikla sustabdyta, skaičiuojame kiekvieną centą ir ši suma jau galėtų būti kažkam alga. Jokių nuolaidų ar atidėjimų nei už elektrą, nei už vandenį taip pat niekas nedalija. Jokios realios pagalbos iš miesto pusės verslui nėra", - nusivylimo neslėpė viešbučio savininkas.
Pasak G. Bertašiaus, Klaipėda turėtų kardinaliai keisti požiūrį į turizmą. "Jokios kosmetinės priemonės neišgelbės.
Galime susigalvoti silkės galvos kepimo šventę. Suvažiuos 300 žmonių, pastovės prie puodo vieną savaitgalį. Kas iš to?
Reikia galvoti, kaip atsivežti, susigrąžinti turistų srautus į miestą. Tam reikia kardinalių sprendimų - keisti Klaipėdos turizmo koncepciją, suvokti, kad turizmas yra verslo sritis, kuriai būtina skirti dėmesio, investuoti, kurti tam tikrą politiką, koncepciją ir ją įgyvendinti. Dabar gi sukurta "Mėlynojo proveržio" strategija, pagal kurią Klaipėda yra uostas, pramonės ir verslo centras, o ne turistinis miestas. Kaip ši strategija įgyvendinama, kur tas proveržis?" - retoriškai klausė G. Bertašius.
Išbarstyta dėlionė
Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės nuomone, ilgai užsitęsusi Klaipėdos problema yra tai, kad uostamiestis, būdamas labai įvairiapusiškas, nesugeba išgryninti savo pranašumų ir gražiai pateikti jų Lietuvos bei artimųjų šalių turistams.
"Nėra visumos. Suprantame, kad Klaipėda yra jūrinis miestas. Jūra, uostas yra vertikalė, tačiau kultūra, istorija, socialiniai dalykai, paslaugos yra labai svarbi horizontalė.
Žmogus, planuojantis savo atostogas, nori matyti paveikslą: ką jis pamatys, nuveiks, kaip skaniai jis valgys ir kur miegos. Tas paveikslas turi būti toks įdomus ir patrauklus, kad žmogus negalėtų tam atsispirti.
Olga Žalienė.
Klaipėdoje lyg ir visko yra, ir komunikacija vykdoma, tačiau bendro paveikslo nėra, nes kiekviena jo detalė rėkia tik apie save. Sudėlioti šią dėlionę reikia susitarimo ir išmanymo, ką turime vertingiausio ir kaip tai pasiūlyti", - kalbėjo O. Žalienė.
Paklausta, ką pasiūlytų Klaipėdoje svečiui iš kito šalies kampelio, Jūrų muziejaus vadovė sakė: "Pirmiausia kviesčiau pamatyti uostą, pasiplaukioti laivu po Kuršių marias, siūlyčiau pasivaikščioti po unikalų Klaipėdos senamiestį, atsikvėpti Girulių ar Smiltynės miške, skaniai pavalgyti kuriame nors iš Klaipėdą garsinančių restoranų, vakare paklausyti gyvos muzikos sode prie Koncertų salės", - dėliojo programą pašnekovė.
Aukso amžius sodyboms
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) direktorė Romena Savickienė prognozuoti, koks bus ateinantis turistinis sezonas Klaipėdai, nedrįso.
"Pirmiausia reikia sulaukti karantino pabaigos, o tada, manau, visi Lietuvos miestai ir miesteliai konkuruos, siekdami privilioti vietos turistus. Svarbiausias keliautojų prioritetas, renkantis vietą atostogoms, greičiausiai bus saugumas. Tad tikėtina, jog aukso amžius bus atokioms sodyboms, galinčioms pasiūlyti poilsį viduryje miško, užtikrinti privatumą bei saugų atstumą", - svarstė TIC vadovė.
Virusas COVID-19, anot pašnekovės, pakeitė uostamiesčio turizmo sektorių 180 laipsnių.
Romena Savickienė.
Kadangi kruizinė laivyba šią vasarą veikiausiai nebus vykdoma, visos ekskursijos ir paslaugos, anot R. Savickienės, perorientuojamos į Lietuvos ir kaimyninių šalių keliautojus.
Apgyvendinimo įstaigų duomenimis, Klaipėdoje iki karantino vietos turistai sudarydavo apie 50 procentų svečių, tačiau dauguma jų, pask TIC vadovės, būdavo verslo turistai.
Nauji teminiai maršrutai
"Šiemet tikimės sulaukti daugiau individualių turistų, šeimų. Šiam keliautojų segmentui Klaipėda gali pasiūlyti labai plačią patirčių skalę. Parengėme keletą teminių maršrutų.
Sudarytas žemėlapis "Saldi Klaipėda" turėtų patikti gastroturistams. Jame - 15 kavinukių, kepyklėlių ir ledainių, siūlančių išskirtinius saldumynus net patiems išrankiausiems. Maršrutas "Jūrinė Klaipėda" kviečia atrasti uosto istoriją pasakojančius objektus, o "Išraiškinga Klaipėda" dedikuota gatvės menui. Yra ir teminė ekskursija su gidu "Paragauk Klaipėdos", kurios dalyviai ne tik susipažįsta su miestu, bet ir paragauja išskirtinių jūrinių užkandžių.
Artimiausiu metu dar atsiras maršrutas, pristatantis, ką Klaipėdoje galima nuveikti ir patirti ant jūros kranto, programa "Aktyvi Klaipėda" atvers aktyvaus poilsio galimybes ir vandens pramogas (kaitavimą, vandenlenčių sportą, baidarių žygius, vandens dviračius ir kt.), Karalienės Luizės maršrutas", - vardino R. Savickienė.
Pašnekovės teigimu, turistus į Klaipėdą vilioja ir puikios orientacinės trasos, galimybės lengvai keliauti nuo vienos savivaldybės iki kitos dviračių takais, išskirtiniai Pilies, Jūros, Laikrodžių muziejai.
Saugiausios ekskursijos - dviračiais
Daugiau kaip 100 kilometrų dviračių takų, pažintinius takus Girulių ir Smiltynės miškuose, ekskursijas dviračiais ir pėsčiomis atrandant mažiau žinomas, atokesnes uostamiesčio erdves ir objektus akcentavo ir gidė, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Laurencija Budraitytė-Ausiejienė.
"Dviratis, užtikrinantis saugų atstumą tarp ekskursijos dalyvių, šią vasarą galėtų būti populiariausia turizmo priemonė. Klaipėda - didelis miestas. Yra parengta labai įdomių maršrutų dviračiais po skirtingas uostamiesčio dalis. Manau, kad ši vasara - puiki proga juos išbandyti, atrasti labai įdomias ir patrauklias atviras erdves.
Klaipėdoje ir jos apylinkėse tokių erdvių po atviru dangumi tikrai daug. Net Lietuvos jūrų muziejuje galime stebėti gyvūnus nė neužėję į vidaus patalpas, galima ištyrinėti Žvejo sodybą, apžiūrėti laivus, taip pat galima apsilankyti zoologijos sode, patraukli erdvė ir sutvarkytas Sąjūdžio parkas, kuriame jaunimą vilioja moderni aikštelė riedlentininkams ir riedutininkams", - vardijo gidė saugias ir dėmesio vertas vietas.
Lietuvos keliautojo portretas
- Statistikos departamento duomenimis, 2019-aisiais po Lietuvą keliavo 1,63 mln. vietinių turistų. Ir tai yra daugiau negu pusė (52 proc.) visų po šalį su nakvyne keliavusių asmenų.
- Praėjusiais metais fiksuotas daugiau kaip 10 proc. vietinių turistų skaičiaus augimas palyginti su 2018-aisiais.
- Vietinio turizmo tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje pagrindines atostogas leidžia net 70 proc. šalies gyventojų.
- Vietinis keliautojas po Lietuvą keliauja bent su viena nakvyne vidutiniškai 4 kartus per metus.
- Vienai kelionei skiriama daugiau nei 100 eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudaro maistas (perkamas parduotuvėse arba kavinėse) ir apgyvendinimas.
- Dauguma į keliones po Lietuvą leidžiasi todėl, kad nori ją geriau pažinti, jiems čia įdomu, gražu, yra ką pamatyti.
- Maršrutas dažniausiai sudaromas pasikliaujant internetu ir artimųjų rekomendacijomis.
- Lietuvos keliautojai dažniausiai ieško vandens telkinio, apžvalgos bokšto ar pažintinio tako.
- 94 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų buvo patenkinti kelionėmis po savo šalį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą