Kokia ta tėvystės dalia?

Vilius TARASOVAS, dainininkas

Žmonos dukra iš pirmosios santuokos jau baigė universitetą, dirba, gyvena savo gyvenimą. Mums liko mažoji, jai dvylika metų. Bet ir jai prasideda paauglystė, jau ožiuojasi, nebenori lankyti muzikos mokyklos. Taigi vėl prasideda kova, kurią mes kartą jau atlaikėme.

Šiek tiek pailsėjome, o dabar užeina antra banga. Jau žinau, kas yra paauglystė: viena dieną esi pats geriausias tėtis, o kitą - jau nebe draugas. Su mažąja puikiai sutariame, kaip su drauge juokaujame, pokštaujame.

Pritarčiau nuomonei, kad tėtis ne ką mažiau svarbus nei mama vaiko gyvenime. Mūsų vaikas nuo mažens vartojo bendrinį žodį "mamatete". Su manimi bendraujant jai tenka aktyvesnė gyvenimo dalis - jūra, maudynės, dviračiai.

Violeta prie jūros nori pagulėti, tada visas penkias valandas dirbu aš. Žinoma, kartais būni pavargęs, atrodo, pasiimtum skanų kokteilį, atsisėstum ir sėdėtum, bet girdi: "Teti, teti, einam." Nors ir tingi, bet vaikas prašo, atsistoji ir eini.

Iš savo tėvo aš, ko gero, perėmiau etiketo klausimus. Mokau, kaip reikia elgtis prie stalo. Būdamas paauglys dainuodavau chore, daug važinėdavau, man tėvas sakydavo: "Įsivaizduok, nuvažiuosi pas Anglijos karalienę, reikės valgyti, o tu nemokėsi." Jo tėvas, mano senelis, jam irgi taip sakydavo.

Gintaras CIBULSKIS, rankininkas

Gimus sūnui, dabar jam šešeri, mano gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Teko pristabdyti savo, kaip rankininko, karjerą užsienyje. Nenorėjau savo vaiko matyti svetimuose darželiuose, kad mokytųsi svetima kalba.

Dabar su žmona pakalbame, ką mes veikėme tada, kai neturėjome vaiko. Buvo nuobodu. Kartais vasarą išvežame į kaimą mėnesiui, namuose būna nejauki tyla.

Mes su sūnumi esame draugeliai. Kartais iš darželio atsivedu jį į salę. Jau išmokiau meškerę užmesti ir žvejoti. Tik kantrybės dar neturi žmogeliukas.

Senovinis auklėjimas ir dabartinis skiriasi. Nesu toks tėtis, kuris vaikui leistų lipti ant galvų kitiems žmonėms. Mano tėtis buvo griežtas, aš gal ne toks griežtas kaip jis.

Norisi tėvams palinkėti, kad suprastų savo vaikų mamas, nes jos su jais turi gilesnį ryšį, praleisti su vaikais kuo daugiau laiko. Jie labai greitai auga. Nori sūnų apsikabinti ir matai, kad jam tai jau nebepatinka.

Tuoj jis labiau norės kalbėti ne su tėčiu, o su draugais. Tas laikas, kai turi progą vaiką pamyluoti, apsikabinti, nesugrįžta. Linkiu neprarasti šito malonumo. Savo tėvus aplankome jau retai, gal jiems skauda širdį.

Artūras DRUNGILAS, vadybininkas

Vyriausiajai dukrai 17 metų, turi paaugliškų bruožų, su ja jau šiek tiek sudėtingiau bendrauti. Sūnui trylika, o jaunėlei 11 metų. Visi trys vaikai yra skirtingi. Turime stengtis su žmona, kad visiems užtektų dėmesio, kad nebūtų vidinės įtampos, pavydo.

Aš gyvenimo be vaikų net neįsivaizdavau. Jeigu ne meilė, jeigu ne jie, visiškai nebūtų prasmės gyventi. Ar tėvu būti sunku, ar ne, manau, tai, priklauso nuo žmonos.

Noriu tikėti, kad mūsų vaikai auklėjasi imdami iš mūsų pavyzdį, kaip mes elgiamės šeimoje. Auginame visiškai savarankiškus vaikus. Man atrodo, kad šeimose tėvai stengiasi nedaryti to, kas buvo blogai tarp jų tėvų, t. y. tarp vaikų senelių.

Mano tėvas buvo griežtas, ko gero, todėl aš visai negriežtas. Tėvams norisi palinkėti, kad jie girdėtų, ką sako vaikai, įsiklausytų ir suprastų juos.

Simonas DONSKOVAS, dainininkas

Mano sūnui jau greitai bus 40 metų, o dukrai - 33 metai. Jei kalbame apie tėvą, koks jis turėtų būti iš tikrųjų, tai juo būti šiais laikais labai nelengva. Daug kas priklauso nuo to, kaip tave auklėjo, kokia tavo profesija, pajamos ir kokį tu nori vaiką užauginti. Tu gali būti nuoširdžiausias tėvas, bet nemokėti auginti vaiko.

Reikia tiesiog jausti, ko reikia tavo vaikui. Pavyzdžiui, vaikas gali būti geras buhalteris, o mama nori, kad jis šoktų. Mane mokė tėvai, kad svarbu dora, padorumas, stengiausi perduoti tai savo vaikams. Dabar šitie žodžiai yra devalvuoti.

Aš stengiausi nedaryti to, ką darė mano tėvas. Pavyzdžiui, savo nesėkmės darbe neperduoti vaikams.

Kai juos auginau, stengdavausi neparodyti, kas pas mus šeimoje yra blogai, neišsilieti ant jų. Ir niekada išgėręs neauklėdavau savo vaikų. Norėčiau, kad tėvai auklėdami savo vaikus daug dėmesio skirtų atjautos jausmo tobulinimui.

Martynas MAŽEIKA, krepšininkas

Auginu 5 metukų dukrytę ir 9 metų sūnų. Žinoma, kad, tapus tėvu, gyvenimas pasikeitė. Dabar viską darau dėl jų. Tiek žmona, tiek aš su jais turime stiprų ryšį. Duodame laisvės, bet taisyklių reikia laikytis.

Pats su tėvais labai gerai sutariu, gal todėl ir mes sutariame su savo vaikais. Stengiuosi bendrauti su abiem, bet jų amžius skiriasi ir veikla taip pat. Jeigu būtų vienaamžiai ir berniukai, gal būtų paprasčiau.

O dabar kartais turi save paversti mergaite. Netikėdavau, kai sakydavo, kad tėvo ir dukros ryšys būna stipresnis, bet, ko gero, taip ir yra. Žinoma, būna ir sunkių momentų, keičiasi jų amžius, charakteriai, poreikiai, ir tu pats turi keistis, turi prie jų prisitaikyti.

Mūsų su žmona gera komanda ir mes gana sėkmingai susitvarkome su jais. Visiems tėvams linkiu daugiau šypsenų ir geresnių emocijų, tada ir vaikai bus lengviau sukalbami.

Mano berniokui jau 5 metai, o mergaitei treji. Kai jie atsirado, išmokau būti ne egoistas, supratau, kad gyvenime ne aš svarbiausias. Kalbant rimtai, vaikai yra amžinybės įprasminimas. Po savęs kažką palieki.

Žmona sako, kad aš esu gerasis policininkas, o ji blogoji policininkė. Ji nustato taisykles, o aš nuo jų atleidžiu. Kadangi vaikai mane mato rečiau, neišvengiamai norisi būti geru tėvu, o ne tokiu, kuris retkarčiais pasirodo ir dar būna griežtas. Mano tėvas man buvo griežtesnis nei aš savo vaikams.

Mes su tėčiu esame geri draugai, bendražygiai ir pomėgių, ir darbo atžvilgiu. Bet tėvo politinis entuziazmas, ypač Sąjūdžio metu, buvo didesnis nei mano dabar. Aš vaikystėje mačiau labai aktyvų tėvą. Ir matydavau jį mažiau, nei mane mato mano vaikai. Aš su žmona dalinuosi tėvystės užduotimis.

Mes augome trys vaikai, buitinių darbų, neturint skalbimo mašinos, automobilio, buvo kur kas daugiau ir jie guldavo ant mamos pečių.

Šiais laikais tėvystė yra gerokai lengvesnė. Tėvystėje reikia dalyvauti nuo pat pradžios, nuo pirmos sekundės, nuo gimimo gimdymo skyriuje, nes tai labai suartina su vaiku, jis tampa neatskiriama tėvo gyvenimo dalis. Džiaugiuosi, kad dalyvavau abiejuose gimdymuose.