Pajūrio akmenėlių rinkimas menininkei jau seniai tapo ritualu.
"Kai tik atsikrausčiau gyventi prie jūros, visada eidavau ieškoti gintarų. Nors niekada jų nerasdavau, prisirinkdavau sau patinkančių akmenukų", - pasakojo aktorė.
Tačiau naujos kūrybos pradžiai įtakos, anot E. Šimelionės, turėjo ir antrosios atžalos - Ulos - atsiradimas.
"Manau, kad Ulos gimimas mane kažkaip pastūmėjo link šios veiklos. Beje, ir jos vardas reiškia jūros brangakmenį. Ji visus akmenis namų kieme susirenka. Juokiuosi, kad man padeda darbuotis", - kalbėjo menininkė.
Nors tokie rankdarbiai ir nėra naujiena, kūrėjai jie suteikia galimybę nurimti ir susidėlioti mintis šiuo visiems sunkiu periodu.
"Ši veikla padeda mano protui išgyventi šiuo labai keistu laikotarpiu, nes kūrybiškai gaminti maistą ir tvarkyti namus jau truputį atsibodo... Labai pasiilgau teatro, kūrybos, bendravimo su žmonėmis. O kūryba iš akmenėlių tampa tarsi meditacija. Ant akmenukų ir mandalas piešiu. Kai kažką veiki, negalvoji apie neigiamus dalykus. Į šiuos paveikslėlius sudedu daug savo išgyvenimų, todėl jie man pačiai labai brangūs", - savo emocinėmis patirtimis dalijosi E. Šimelionė.
Didžiausią malonumą aktorei suteikia paveikslėlių apipavidalinimas, kai šalia akmenėlių reikia nupiešti likusias detales.
"Dažnai namie net krizenu balsu, kai šauna kokia mintis į galvą. Iš tų pačių akmenukų gali gimti angelas, bet gali būti ir žmogus su garsiakalbiu. Tačiau dažniausiai šie paveikslėliai iš pradžių paguli kaip eskizai. Jeigu kitą dieną jie man dar patinka - gaminu toliau. Jei ne - virsta kuo nors kitu", - apie kūrybinį procesą pasakojo aktorė.
Į socialinį tinklą įkėlusi pirmųjų savo darbų nuotraukas, E. Šimelionė susilaukė itin daug palaikymo.
"Smagu, kai sulaukiu atsiliepimų, jog, žiūrėdami į mano sukurtą paveiksliuką, žmonės mato jame savo šeimas. Draugai sakė, kad kartais atrodo, kad šie paveikslėliai dar jūra kvepia", - atrasta mėgstama veikla džiaugėsi menininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą