Nina Puteikienė: "Dar prisimenu, kaip reikia skraidyti sapne"

Esate gimusi po Ožiaragio ženklu. Ar tikite horoskopais?

Šiaip man astrologija nėra įdomi, bet kaip ir kiekvienas žmogus pastebiu astrologines prognozes. Dažniausiai visiškai neatitinku to ženklo, nes Ožiaragis yra labai žemiškas ženklas, o aš manau, kad esu arčiau oro stichijos.

Ar tikite Angelais Sargais?

Nereikia būti naiviems ir galvoti, kad viskas mūsų rankose. Kai man Vilniuje stogelis nuo viešbučio įėjimo nukrito ant galvos ir teko siūti žaizdą, prisiminiau, kad išvakarėse nuojauta kuždėjo kažką negero. Intuityviai tada labai nenorėjau važiuoti į Vilnių.

Ar sapnuojate? Ar tikite sapnais?

Sapnuoju ir visai neseniai skraidydavau sapnuose. Dar prisimenu, kaip tai reikia daryti.

Pavydžiu, nes nesu skraidęs sapne. Kas tai per pojūtis?

Tu skrendi kaip paukštis. Reikia įtempti viršutinę pečių dalį ir skrendi kaip Šagalo paveiksle.

Jūs minėjote, kad jaučiatės laiminga. Gal turite specialių receptų pesimistams ir bambekliams?

Yra toks banalus posakis: nori būti laimingas - būk. Man patinka šis gyvenimas. Aš juo moku džiaugtis. Susitvarkysiu aš su visomis bėdomis, jeigu tik mano fizinė sveikata leis. Gyvenime tiek daug grožio. Mes dabar bendraujame, tai yra gražu. Grįšiu į šeimą vakare - tai yra gražu. Mano vyras parvažiavęs atostogų - tai yra gražu. Sausio mėnesį žalia žolė ir tai yra gražu.

Ar vaikystėje turėjote pravardę?

Turėjau. Saulėgrąža. Ji susijusi su mano mergautine pavarde - Semionova.

Ar laikote save optimiste?

Esu optimistė, bet nesu ta, kuri visur ir visada sakytų "vau", kaip viskas puiku. Aš gebu vertinti ir tai, kas yra negerai.

Ar greitai susinervinate, užsidegate?

Greitai. Bet greitai ir atleidžiu. Aš neprisimenu blogų dalykų. Netgi savo politiniams priešininkams nejaučiu jokios neapykantos. Gerbiu kiekvieną žmogų.

Kuo didelis žmogus skiriasi nuo menko?

Man teko garbė pabendrauti ir su monsinjoru Vasiliausku ir su prezidentu Valdu Adamkumi ir kitomis ryškiomis asmenybėmis. Pastebėjau vieną esminį skirtumą - mažos asmenybės, tos smulkios, piktos, pilkos, visada ieškos, kas mus skiria, ir ten mes rasime neapykantos kibirkštis. Didelės asmenybės visada sugebės atversti gyvenimo puslapį toje vietoje, kuri jungia ir vienija.

Ar tiesa, kad vaikystėje svajojote tapti balerina?

Kadangi buvau maža, liekna, ilgai svajojau tapti balerina. Vėliau, kai pradinėje klasėje reikėjo rašyti rašinuką, kuo noriu būti, parašiau - žinoma poete ir gyventi Anykščiuose kaip Antanas Baranauskas. Už poros metų supratau, kad nusišneku. Tada užsimaniau tapti mokytoja. Dar vėliau perskaičiau apie labai įdomią profesiją - archeologiją. Galų gale ėmiau rašyti straipsnius ir natūraliai pasukau link žurnalistikos specialybės Vilniaus universitete.

- Kur ir kaip susipažinote su sutuoktiniu Nagliu?

Susitikome universiteto studentų leidinio redakcijoje. Kartą užėjo du vaikinai: vienas žemaitis, kitas Puteikis. Jie abu tylėjo. Žemaitis tylėjo, nes tai įprasta. O antrasis tylėjo, kaip paaiškėjo daug vėliau, nes buvo amą praradęs. Mat mano sijonėlis buvo su tokiu labai aukštu skeltuku.

Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

Naglis buvo paskirtas Klaipėdos Laivų remonto įmonės vadovu.

Kaip atsipalaiduojate?

Kiekvieną rytą keltu keliuosiu į darbą. Esu miesto Tarybos narė, dirbu Kultūros, švietimo ir sporto komitete, esu Neįgaliųjų reikalų tarybos narė, Narkotikų kontrolės komisijos pirmininko pavaduotoja, Tautinių kultūrų centro tarybos pirmininkė ir esu Žvejų kultūros centro narė. Namuose - 93 metų mama ir sūnus, kuriam reikia priežiūros. Todėl pirmiausia aš turiu visa tai padaryti.

Todėl geriausiai atsipalaiduojate miegodama?

Taip. Nemiegoti namuose sau galiu leisti ilgiausiai tik vieną dieną. Bet kai į Klaipėdą grįžta vyras, tai tada stengiamės skirti dėmesį vienas kitam. Vasarą, arba kai leidžia geras oras, vykstame prie jūros, į Smiltynę arba grybaujame miške.

Kokios knygos jums padarė didžiausią įspūdį?

Aš nežinau, ar aš mokiausi iš knygų. Nežinau, ar reikia iš jų mokytis. Mano mėgiamiausia knyga Viljamo Stairo (William Styron) knyga "Ir padegė šiuos namus".

Kiekviena knyga yra šio to pamokanti?

Šis kūrinys tikrai pamokantis, nes prasideda pastoriaus pamokslu, kurio trumpa esmė tokia: "Dievas kalba žmogui: Aš tau daviau šitą pasaulį, šituos namus, šitas lankas, daviau tau gražią žmoną ir vaikus, bet tu manęs nematei ir negirdėjai. Aš atėmiau iš tavęs žmoną, aš padegiau tavo namus ir tu mane atradai...

Gili, bet liūdna mintis.

Mintis paprasta. Būkime su žmogumi, kuris šalia visu šimtu procentu, kol dar yra galimybių būti kartu.

Ar mėgstate gaminti valgį?

Man patinka gaminti, bet geriau, kad nebūtų mėsos. Banali tiesa: valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume. Maisto nesureikšminu. Nesu išranki.

Ar esate savikritiška?

Galbūt išorėje atrodo kitaip, bet daugiausia kritikos išsakau pati sau.

Ar yra neigiamų savybių, kurių norėtumėte atsikratyti?

Iš savo senelio esu paveldėjusi kandumą. Ilgą laiką to nesuvokiau ir tuo kandumu skaudinau žmones, netgi artimus. Aš maniau, kad tai geras humoras. Dabar, kai metų daug, ilgiau pagalvoju, ką sakau ir tai nesu tikra, kad ką nors pasakiusi ko nors neįžeidžiau.

Ar sunku jus perkalbėti?

Viskas priklauso nuo argumentų. Šiaip kritikuodama, visada stengiuosi kartu pateikti ir konkrečių pasiūlymų.

Ar vairuodama automobilį mėgstate greitį?

Deja, taip. Tai mano neigiama savybė ir džiaugiuosi, kad daugėja greičio matuoklių, kurie privers važiuoti daug atsargiau.

Ar vairuojant teko patirti kokių rimtesnių nemalonumų?

Laimei, ne. O nubrėžimų, kas jų neturi? Pernai žiemą prie Olandų kepurės, atsirėmusi į kuoliukus, nuplėšiau automobilio bamperį.

Turite fobijų?

Turiu klaustrofobiją. Nemėgstu uždarų erdvių.

Kokios kitų žmonių savybės imponuoja labiausiai?

Pirmiausia protas, antroje vietoje - kūrybiškumas. Žaviuosi žmonėmis, kurie moka išdėstyti loginę piramidę.

Jeigu būtų galimybė ką nors iš esmės keisti gyvenime, ar keistumėte?

Kiltų klausimas dėl mano buvimo politinėje erdvėje, nes aš turiu ir kitų nerealizuotų dalykų, kuriems nebelieka laiko.

Kokie tai nerealizuoti dalykai?

Planuoju išleisti poezijos knygą.

Kaip turi elgtis vyras, kad jo žmona būtų laiminga?

Geriausia, kad veiktų moterų minčių skaitymo mokykla. Mes kartais vyrams metame užuominą, bet jie dažnai užsiėmę savais darbais. Jie dažniausiai net negirdi, nesupranta, ko norim. Mes nepasakome, nes esame tikros, kad jau pasakėme. Manome, kad jis pats tai turėjo suprasti, ar pastebėti. Žmonos bus laimingos, kai vyrai išmoks skaityti jų mintis.

Ar turite augintinių?

Namie šeimininkauja katinas Sūrainis, kuris per Jūros šventę įsigudrino išskristi per ketvirto aukšto langą. Laimei, tik susižalojo leteną.

Kokia Klaipėdos vieta galime didžiuotis?

Pasivaikščioti mes dažnai renkamės Olandų kepurę. Nes kažkada mums buvo didelis atradimas, kad jūros krantas gali būti kaskart vis kitoks.

Kokia bus Klaipėda po 50 metų?

Klaipėda yra išskirtinis šalies miestas. Mes gyvename XXI amžiuje, kai keičiasi resursų šaltiniai. Galime paversti mūsų pakrantę rekreacine zona. Galime tapti labai patrauklia šalimi turistams. Svajoju apie Klaipėdą, atsivėrusią vandeniui, nes vanduo geba kurti kitas vertes.

Jeigu žinotumėte, kad liko viena diena?

Ją praleisčiau su šeima. Išgertume gero vyno. Vakare kartu pažiūrėtume kokį įdomų filmą.

Jeigu galėtumėte grąžinti gyvenimo laikrodį, kokį savo amžių pasirinktumėte?

Galbūt, jeigu galėčiau į praeitį pasiimti šios dienos patirtį, grįžčiau į 30-35 metų amžių, nes tai produktyviausias laikas ir galėčiau daug ką padaryti.

Ko palinkėtumėte skaitytojams?

Linkiu išmokti džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekviena, diena, valanda ir minute. Linkiu branginti žmones, kurie yra šalia...