Pirmojo choleros protrūkio Klaipėdoje 190 metų sukakčiai
Pirmojo choleros protrūkio Klaipėdoje 190 metų sukakčiai

Apie choleros epidemijas jau ne kartą rašyta. Taip pat ir apie tai, kaip šią ligą pavyko įveikti Prūsijos karalystės Klaipėdos apskrityje. Trumpai aptartas ir vadinamosios karantino stoties atsiradimas bei veikimas Kopgalyje. Šįsyk pasakojimą papildys bemaž prieš 90 metų H. Selhaar surinkti bei kituose rinkiniuose rasti dokumentai apie kovą su šia mirtina liga pirmosios epidemijos metu.

Pabaiga. Pradžia čia

Dainius ELERTAS , Lietuvos jūrų muziejaus istorikas

Akcentavo higieną

Tačiau panašiai mirus dar trims asmenims, vėl apėmė nerimas. Klaipėdos magistratas išplatino savo pranešimą, kuriame akcentavo higienos svarbą.

Skelbimas

Ponai liekoriai (gydytojai) iš miesto šiandien pirm pietų vienbalsiai pareiškė, kad jau per kelias dienas Vitėje ir mieste pastebėtą ligą po pravestų tyrimų ir pastebėjimų gaila reikia išpažinti už aziatišką cholerą.

Nuo Vitėje susirgusių keturių žmonių trys pasimirė. Mieste iki šiol yra tik vienas susirgimas namuose Kubiliaus Wegner Nr. 589 a pasirodęs. Ligonė šiandien yra pasimirusi. Lazarete (ligoninėje) citadelėje dar vienas muškieterus (muškietininkas) gydomas. Reikalingi žygiai, idant liga taptų toje vietoje, kur ji išsilaužė, išnaikinta yra daryti ir mes publikos atsikartotiną būtinai užprašome kiekviename atsitikime tuojau pašaukti liekorių ir pranešti apie susirgimą policijai.

Tykiai jeigu tas daroma ir kiekvienas gaspadorius (šeimininkas) ir kiekviena gaspadinė (šeimininkė) dabos (saugos) čystumą (švarą) ir davadą (tvarką) gyvenimuose (ūkiuose, namuose) ir prie gyvenimų tai galime sulaukti, tad su Dievo pagalba šita liga ne taip baisiai mirtingi veiks.

Klaipėda, 28 Juliji 1831

Magistratas

Turtuoliai bėgo iš miesto

Per pirmas vienuolika dienų Klaipėdoje susirgo tik 13 žmonių. Iš jų mirė 9. Liepos 29 d. magistrato išleistame pranešime raginama susirgus nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jame rašoma:

Atsikartotinai raginame mes ant čystumo (švaros) ir gyvenimuose (ūkiuose, namuose) ir aplink gyvenimus ir graudenami nuo lėbavimo ir t. t. kiek tik galint bus ir toliau dabojama iš įstaigų, tad gyventojų sveikata būtų išlaikoma ir pilna pasitikėjimo mes galime pasiduoti lūkesčiams tad Dievas šitas pastangas žegnos (laimins) ir tą didelę žemės slogai (ligą) neleis visu savo smarkumu siausti.

Tuo pačiu metu kilo epidemijos protrūkis Elbinge. Iki liepos 22 d. ten mirė 76 susirgusieji. Liepos 23 d. mirė pirmoji choleros auka Karaliaučiuje. Ragainės apskrities Pagėgių apylinkėse, Nausėduose, mirė užsikrėtęs pirklio tarnas.

Liepos 30 d. choleros banga vėl pliūptelėjo Klaipėdoje. Rugpjūčio 1 d. uostamiestyje jau sirgo 88 žmonės. Magistratas pranešė, kad to priežastis - "labai pastebėtinai karštas tirštas oras".

Jis pakvietė gyventojus nevalgyti ir negerti tam tikrų maisto produktų ir gėrimų, šiltai rengtis, o kūną apsirišti šiltomis juostomis. Gyventojų nuotaikos vis labiau niaukėsi. Darbininkai vis labiau irzo ir jautėsi apleisti valdžios. Turtingesni miestiečiai skubiai išvyko iš miesto.

Gelbėjosi dėvėdami kaukes

Pašte siunčiami laiškai buvo tik surenkami ir laikomi užrakinti, o siuntiniai ir pinigai visai nepriimami. Miesto gatvėmis naktimis aidėjo skubančiųjų pagalbos pas gydytojus žingsniai. Gydytojai laukdavo su pakinkytais vežimuose arkliais. Iš tokių vežimų tarškesio gatvėse buvo galima numanyti, kuriame kvartale, name įsimetė liga.

Daugelis dėl šių garsų nesudėjo bluosto ir po nakties spėliojo apie epidemijos mastus. Saugodamiesi užkrato gydytojai įsisupdavo į juodus vaškuoto tankaus audinio apsiaustus, o veidą uždengdavo kaukėmis su ilgomis nosimis. Kaip ir maro metu, į ilgą kaukės nosį buvo dedamos vaistažolės ir įmirkyti eteriniuose aliejuose tamponai.

Kilo maištas

Mirusiųjų kūnai buvo tvirtai užkalami karstuose ir skubiai gabenami laidoti į kapines.

Vitėje darbininkai sukėlė riaušes prieš gydytojus ir turtinguosius. Jas paskatino gandai, kad sergantieji gabenami į ligonines siekiant jais atsikratyti. Esą vieni garinėse nutroškinami, o kiti nunuodijami vaistais.

Tokiu būdu turtingieji esą stengiasi atsikratyti benaudžių varguolių. Teko kviesti kariuomenę, kuri numalšino maištautojus ginklu.

Atsižvelgdamas į skurdžiai gyvenusių miestiečių padėtį, magistratas pakvietė visus prisidėti prie šalpos. Jo kvietime rašoma:

Cholera, kaip visiems žinoma, prieš kelias dienas čionai pradėjo labai baisiai siusti ir ypač į mūsų vargingesnių kaimynų namus atneša daug vargo ir bėdos.
Keletas mūsų gerbiamų draugpiliečių sudarė draugiją, idant tą bėdą sumažinus. Be to, kelios žiuponės (ponios) susidėjo ir renka skalbinių drabužių ir kitų reikalingų dalykų.

Tai susilaukė atgarsio, nes buvo suaukota nemažai pinigų, daiktų, drabužių. Jų užteko palengvinti našlaičių ir kitų varguolių dalią.

Židinių vis daugėjo

Rugpjūčio pradžioje epidemija nuslūgo Katyčiuose, bet pratrūko Bojėnuose ties Piktupėnais. Ten susirgo 5 asmenys. Iš jų 4 mirė.

Tuo metu mirė pirma choleros auka Smalininkuose. Rugpjūčio 6 d. susirgimai pastebėti Guduose, Robkojuose ir Žardėje. Per 9 dienas ten susirgo 25 žmonės. Iš jų ašarų pakalnę paliko 16.

Netrukus pasiekė žinia apie pirmąją epidemijos auką Ragainėje. Po kelių dienų pranešta apie susirgimus Pagėgių apylinkėse, Miežiuose ir Timsruose.

Rugpjūčio 23 d. cholera pasiglemžė pirmą gyvybę Tilžėje.

Rugpjūčio 30 d. ja susirgo laivininkas Prūsijos karalystės sostinėje Berlyne. Čia įsiplieskęs židinys liepsnojo iki 1832 m. sausio pabaigos. Karalystės sostinėje cholera pakirto 1 426 gyvybes.

Klaipėdą užliejo nauja epidemijos banga. Iki rugsėjo 5 d. susirgo 962 gyventojai. Iš jų teko atsisveikinti su gyvenimu 599. Paskutinė choleros auka uostamiestyje mirė spalio 8 d. Paskutinis sergantysis pasveiko spalio 17 d.

Per paskutinius tris mėnesius Klaipėdoje epidemija pražudė 669 žmones iš 1 059 apsirgusiųjų. Maždaug apie šį laiką Gdanske priskaičiuoti 1 052 mirusieji nuo choleros.

Ypač skaudžios pasekmės ištiko mažus Klaipėdos apskrities kaimus. Gudų kaimelyje per keturias dienas susirgo 24 žmonės ir 12 jų mirė.

Tilžėje per epidemiją mirė 218 iš 398 susirgusiųjų. Provincijos sostinėje Karaliaučiuje iki gruodžio 20 d. susirgo 2 214 žmonių. Iš jų 1 325 pasimirė.

Spalio 19-20 d. cholera trumpam pratrūko Rusnėje, Tatamiškiuose, Bitėnuose.

Smalininkuose epidemija nusinešė gyvybes 12 žmonių iš 33 susirgusiųjų. Spalio 30 d. - lapkričio 5 d. būta paskutinių 30 gyventojų mirčių ir 10 išgyvenusiųjų Šyšoje, Maželiuose, Šilokarčemoje, Mingėje, Užlėkmiuose.

Spalio 28 d. Klaipėdos apskrities landratas išplatino pranešimą miesto ir krašto gyventojams.

Skelbimas

Klaipėdos mieste ir artimoje apylinkėje yra paskutiniai: ligoniai su choleros žymėmis buvo 8 Oktoberį (spalį), paskutinis choleros ligonis pasveiko 17 Oktoberį ir nuo to laiko nepasirodė niekur choleros apsireiškimai. Klaipėdos miestas ir jos apylinkė todėl karališkos tiesioginei sustatytos komisijos nutarimu nuo šios dienos vėl stoja į eilę visiškai sveikų vietovių, tas šiuomi atvirai skelbiama.

Primena dabartį

Pirmosios choleros epidemijos eiga, ją lydintys reiškiniai, klaipėdiečių reakcijos keistai primena dabartį.

Ši istorija padeda suprasti žmogaus elgesio pastovumą užgriuvus nežinomybei, gandų galią, institucijų ir bendruomenių atsakomybės svarbą.

Kartu ji suteikia nelaimių įveikos viltį.

Klaipėdoje cholera vėl pasireiškė 1837 m., 1848 m., 1849 m., 1858 m., 1866 m. metais. Tačiau ji niekada nebepasiglemžė tiek daug aukų.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder