"Savaitės ekspreso" apklausa: "Ką darysite, kai karantinas pasibaigs?"
Klaipėdiečių klausiame, ko jie per karantiną pasiilgo labiausiai, ką darys, kai tik karantinas pasibaigs.
Aušra Smičiūtė-Butkevičienė, dainininkė, džiazo dainavimo mokytoja
Labiausiai pasiilgau gyvo bendravimo su žmonėmis. Kai tik karantinas pasibaigs, pirmiausia susitiksiu su mama. Dabar gi tik krepšelį maisto prie durų palieku ir bendraujame tik telefonu. Tai labai keista.
Po to eisiu į darbą, susitiksiu su kolegomis. Ir būtinai susitiksiu su draugėmis paplepėti prie puodelio kavos kavinėje. Toks paprastas malonumas, laisvė atsigerti kavos kavinėje, pasirodo, tiek daug reiškia.
Gabrielius Stanevičius, karatė kiokušin mokyklos "Shodan" instruktorius
Kai karantinas pasibaigs, pirmiausia susitiksime su tėvais - gyvai atšvęsime Velykas. O su žmona būtinai eisime atsigerti kavos į mūsų mėgstamą kavinę "Musangas". Iki karantino turėjome įprotį kiekvieną dieną ten apsilankyti, atsigerti kavos.
Tai buvo tapę įpročiu, tad labai pasiilgome tos erdvės. Apskritai norisi išeiti į miestą, pamatyti jame žmones.
Aida Raimonda Pečeliūnienė, menininkė, LIONS klubo "Smiltė" narė
Labiausiai ilgiuosi gyvo, žmogiško kontakto, bendravimo. Juk net kavos skonis yra kitoks, kai geri ją su draugu. Pasiilgau įprastos veiklos, kūrybos. Karantino metu kurti nesinori ir nesiseka, mintys, idėjos, tarsi užspaustos. Net knygų nesinori skaityti. Žiūrėjau keletą filmų, tačiau ir juos matau lyg kitokiu žvilgsniu, tarsi per koronaviruso prizmę.
Šiuo metu pagrindiniu rūpesčiu tapo pagalba kitiems. Pirmiausia medikams. Kartu su LIONS klubo "Smiltė" nariais nupirkome 5 plaučių ventiliavimo aparatus, pervedėme lėšų Andriaus Tapino fondui, po truputį gauname 8 tūkstančius respiratorių.
Jais aprūpinome klubo narių šeimas, klubo globojamus vaikus, sergančius onkologine liga, ir jų šeimas, medikus.
Iš tų medžiagų, kurių turėjau, pati jau pasiuvau 50 kaukių, iš plastiko pagaminau apsauginių skydelių. Nuvežiau tas priemones į senelių globos namus prie Šilutės. Kuo galiu, tuo prisidedu, o kai bus toliau, - nežinau.
Saulius Žukauskas, "Ąžuolyno" gimnazijos fizikos mokytojas
Labiausiai pasiilgau tiesioginio bendravimo su vaikais. Nuotolinis mokymas, kurį mes dabar naudojame, nepritaikytas įdomiau pateikti pamokos medžiagą, mokinių gabumams lavinti.
Labai apmaudu, kad per Velykas negalėjau aplankyti mamos, gyvenančios Druskininkuose, ir greičiausiai negalėsime aplankyti dukros, gyvenančios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ketinome vasarą pas ją keliauti.
Visgi šiandien džiaugiuosi, kad turiu darbą ir turiu ką veikti. Nuotolinis mokymas reikalauja daugiau darbo valandų. 8 val. ryte prisėdu prie kompiuterio ir pakylu nuo jo tik apie 20-21 val. vakare.
Labai rūpi man abiturientai, kurie ketina laikyti fizikos egzaminą. Nesinori, kad jie nukentėtų dėl susiklosčiusios situacijos. Tad tenka daug ką apgalvoti, kad pamokos medžiagą nuotoliniu būdu pateikčiau kokybiškai. Juk gyvai su mokiniais dirbdamas, iš akių pamatau, kad nesupranta, dabar to kontakto nėra ir man jo labai trūksta.
Edvardas Malinauskas, dailininkas
Labiausiai ilgiuosi laisvės, ilgiuosi savo dirbtuvės, miesto, kuriame jau senokai buvau. Visi žino, kad aš vienas tik prie molberto stoviu. Visada turiu lašinių ir "prie lašinių", kad mėgstu gerą kompaniją, susitikimus su draugais, bendraminčiais, mėgstu bendrauti ir pajuokauti. Dabar dėl to koronaviruso man sugadinta nuotaika.
Gerai, kad turiu darbo, veiklos. Turiu daug drobių, dažų ir - dirbu. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti. Be to visai blogai būtų. Mano dirbtuvės dabar ten, kur ir gyvenu. Esu uždarytas palėpėje. Trūksta judėjimo. Rytais tik pasimankštinu su šuniuku. Negaliu dabar net dviračiu pasivažinėti, pėsčiomis iki miesto nueiti.
Laukiu, kada viskas pasibaigs. Žinau, kad kai tik karantinas pasibaigs, nebūsiu pirmas, kuris į miestą išeis.
Manau, kad ir kiti žmonės dar ilgai bus atsargūs, susvetimėję. Pasaulis dabar patiria sukrėtimą, kokio nėra buvę. Man teko išgyventi karą ir pokarį, ir sovietinę priespaudą, tačiau dabartinės situacijos, dabartinės grėsmės sveikatai ir gyvybei, dabartinių suvaržymų negaliu palyginti su tuo, ką teko išgyventi tada.
Kad ir kaip būtų, gyvenimas yra gražus. Nieko nėra gražiau už gyvenimą.
Kalbino Fausta AUGUSTAITĖ
Asmeninio albumo ir redakcijos archyvo nuotr.
Rašyti komentarą