Studentų vizijose - prieigos prie Kuršių marių

Nors šis darbas ir nelaimėjo konkurso, įdomu pamatyti, kokią Klaipėdos ateitį mato jaunoji karta.

G. Būgaitė kursiniame darbe nagrinėjo, kaip būtų galima suformuoti Centrinio Klaipėdos terminalo ir Smiltynės perkėlos teritorijoje esančias prieigas prie Kuršių marių.

"Deja, konkrečiu Klaipėdos miesto atveju, dėl vis dar aktualaus konflikto tarp miesto ir uosto struktūrų, dideli pokyčiai ir dideli projektai uosto teritorijoje nevyksta, miestas vis dar neturi civilizuotų teritorinių prieigų prie Kuršių marių", - savo darbe rašo studentė.

"Daugybė pasaulio miestų suinteresuoti kurti ambicingus krantinių projektus ir gerinti viešųjų erdvių būklę", - sako Gintarė Būgaitė. Asmeninio albumo nuotr.

Projekte dėmesys skiriamas Centrinio Klaipėdos keltų terminalo ir Naujosios Smiltynės perkėlos teritorijos regeneracijai.

"Numatyta, jog šios jūrų uosto teritorijos gali būti perprojektuojamos, suteikiant miestui prieigą prie vandens, visuomeninėje uosto funkcijoje įterpiant miesto centrui būdingas multifunkcijas bei suformuojant atvirą rekreacinę zoną prie vandens. Tokiu atveju krantinė - atlaisvintas ruožas, turintis potencialą išsivystyti į daugiafunkcę viešąją gyvenimo ir darbo erdvę", - rašoma darbe.

Studentės siūlomi sprendimai:

Atlaisvinti jūrų uosto teritoriją ir krantinę, jas traktuoti kaip atvirą rekreacinį reprezentatyvų miesto veidą.
Kadangi ši miesto dalis yra lyg visuomeninių ir pramoninių objektų pleištas tarp gyvenamųjų struktūrų, teritorijoje pirmenybė teikiama visuomeninei funkcijai ir viešosioms erdvėms. Atvertos krantinės, arba kitaip miesto fasado vienas iš skiriamųjų bruožų - aukštingumas, teritorija turi aiškiai išsiskirti iš bendro miesto vaizdo.
Per teritorijos vidurį einančią geležinkelio atšaką paslėpti po tuneliu. Pastarasis vietomis siejasi su objektų architektūrine išraiška, o visas anstatas formuoja viešąją erdvę - apžvalgos terasą.
Dekonstruojama miesto kranto linija, vandens kraštas išsiplečia į miestą, projektuojama įlanka. Stiprėja vandens integracija į urbanistinį audinį.
Svarbiausios permainos pačiose laivų išplaukimo įlankose, nauji išplaukimo takai projektuojami ant gatvių ašių, tokiu būdu atlaisvinama daugiau krantinės ir pabrėžiami Klaipėdos miesto struktūriniai ryšiai.

"Šiuolaikiniuose miestuose vis labiau bandoma pasiekti aukštą gyvenimo kokybę, kuri įkūnijama viešosiose erdvėse, glaudžiai susijusiose su vandeniu. Daugybė pasaulio miestų suinteresuoti kurti ambicingus krantinių projektus, tokiu būdu spręsti su vandeniu susijusias problemas ir gerinti viešųjų erdvių būklę. Dažnai krantinių projektai tampa idealizuotos miesto aplinkos pavyzdžiais, o krantinės suteikia erdvę, kuri leidžia pasireikšti miesto gyvybingumui.

Remiantis šiomis gairėmis, pasiūlyta nauja prieigos prie Kuršių marių erdvės Centrinio Klaipėdos keltų terminalo ir Smiltynės perkėlos teritorijos koncepcija ir konkretūs sprendiniai prisideda prie bendro Klaipėdos miesto kaip šiuolaikiško uostamiesčio įvaizdžio formavimo", - rašo G. Būgaitė.