Lietuvos bankas: SNORO bankrotas neparodo tikrosios bankų sistemos būklės

Banko SNORO bankrotas buvo išskirtinis, tik su vieno konkretaus banko netinkamu ir galimai nusikalstamu valdymu susijęs atvejis, neatspindintis tikrosios Lietuvos bankų sistemos būklės, Seimui parengtame pranešime tikina Lietuvos bankas (LB). Jo duomenimis, šiemet šalies bankai aktyviau vykdė savo veiklą, o po pustrečių metų nuosmukio paskolų portfelis pradėjo didėti būtent įpusėjus 2011 metams.

Kas pusmetį rengiamoje svarbiausių šalies makroekonominių ir finansinių rodiklių apžvalgoje teigiama, kad šiemet bendrą komercinių bankų valdomo turto kiekį sumažinęs SNORO bankrotas neturėtų ženkliai paveikti bankų sektoriaus, kadangi beveik 4 mlrd. valstybės apdraustų SNORO indėlių turėtų sugrįžti į apyvartą ir pasiskirstyti po kitus Lietuvos bankus.

LB duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų sistemos turtas išaugo 1,5 mlrd. litų, arba 1,8 proc., ir siekė 83,2 mlrd. litų, tačiau, AB bankui SNORAS nustojus vykdyti veiklą, veikiančių bankų sistemos turtas per lapkritį sumenko 6,3 mlrd. litų. Vis dėlto, pagal naujausius Lietuvos banko duomenis, 2011 m. gruodžio 15 d. prasidėjus indėlių kompensavimo procesui, bankų sistemos indėliai buvo 1,9 mlrd. litų didesni nei SNORO moratoriumo paskelbimo dieną.

Lietuvos banko vertinimu, nors banke SNORAS laikytų neapdraustų lėšų suma viso ūkio mastu yra nedidelė ir tiesioginis poveikis privačiam vartojimui ir investicijoms turėtų būti mažas, tačiau galimas netiesioginis poveikis, susijęs su sumenkusiu pasitikėjimu komerciniais bankais. Dėl to gali padidėti taupymas (o tai sumažins gyventojų vartojimą) ir sumažėti įmonių paskatos investuoti. Nepaisant šių galimų procesų, LB mano, kad AB banko SNORAS bankroto įtaka ekonomikai bus trumpalaikė ir, įvertinus tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį, metinis BVP augimas sumažės ne daugiau kaip 0,5 procentinio punkto.

Palyginti su ankstesniais metais, šiemet bankai aktyviau kreditavo šalies ūkio subjektus - per tris ketvirčius jie buvo suteikę 8,4 mlrd. litų naujų paskolų - 1,7 mlrd. litų daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010 m. Be to, 2011 m. trečiąjį ketvirtį pirmą kartą nuo 2009 m. pradžios paskolų portfelis padidėjo (0,8 mlrd. Lt, arba 1,4 proc.). Tai lėmė ūgtelėjusios paskolos valdžios sektoriui ir itin išaugusios (340,2 mln. litų) paskolos privačioms įmonėms. Vis dėlto lapkričio mėnesį paskolų portfelis labai sumažėjo - 3,4 mlrd. litų. Kita vertus, ateityje AB banko SNORAS bankroto administratorius gali rasti pirkėjų banko paskoloms, todėl labai realu, kad ateityje šio banko paskolų portfelio dalis grįš į bankų sektorių, rašoma LB pranešime.