"Ach tu, gyvate", - sakoma paniekinamai, tačiau sporto mėgėjams 2013 metų simbolis sukelia tik geras emocijas.
Kitais - Arklio - metais jų norėtųsi ne ką mažiau, tad sportininkams linkime treniruotėse negailėti jėgų kaip darbiniams arkliams, o varžybose finišuoti kaip eikliausiems žirgams.
Norėtųsi, kad svarų žodį miesto sporto politikoje turintys asmenys turėtų gerų idėjų ir savo vizijose matytų viską, išskyrus baltus arklius, nes bendruomenė kalba, kad kai kas šiemet regėjo visą jų kaimenę.
Istorinis medalis
Metų apžvalgą pradėkime nuo Klaipėdos "Neptūno". Ačiū ne Dievui, o tiems, kurie nusprendė, kad 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje. Dėl to Klaipėdoje, nors ir vėluojant, buvo pastatyta arena ir dabar varžybas galima žiūrėti civilizuotai, ne "tvarte" ar NSK, kaip krepšinio sirgaliai vadina sporto salę greta "Akropolio".
O į areną ateina daugiau žmonių, kurie ir tapo liudininkais to, kad "Neptūnas" praėjusį sezoną sunkiai, bet pirmą kartą Nepriklausomos šalies istorijoje iškovojo Lietuvos krepšinio lygos medalį. Gaila, ne žiūrovų akivaizdoje, o Prienuose, kur laimėjo įtemptą seriją dėl bronzinių apdovanojimų. Į kitos prabos medalius nepretendavo, nes pajėgiausios šalies krepšinio lygos, nuo pat jos įkūrimo, auksą ir sidabrą tradiciškai dalijasi Kauno ir Vilniaus komandos.
Be to, "Neptūnas" šiemet debiutavo Europos krepšinio taurės turnyre ir pasirodymą jame baigė sulig paskutiniosiomis pogrupio varžybomis. Bet pradžia turi būti, ir ji yra sunki visiems. Gal kitą kartą bus geriau.
Tuo tarpu merginos - Lietuvos moterų krepšinio lygoje miesto garbę ginančios Klaipėdos "Fortūnos" krepšininkės apgynė titulą - jos ir vėl pasipuošė bronzos medaliais. Irgi labai sunkiai. Ačiū Gabrielei Gutkauskaitei, kuri trečiosiose serijos rungtynėse namuose pataikė lemiamą metimą ir suteikė progą komandai iškovotais apdovanojimais pasidžiaugti savų žiūrovų akivaizdoje.
Na, o kodėl taip nesiseka Klaipėdos "Naftai-Universitetui", komandai, kuri taip neseniai buvo čempione antrajame pagal pajėgumą šalies krepšinio turnyre, galima tik spėlioti. Ekipą šį sezoną treniruoja Rytis Vaišvila, pagrindiniai žaidėjai liko, bet komanda iki šiol pergalėmis pradžiugina rečiau nei norėtųsi sirgaliams.
ŠVENTĖ. Istoriniu pasiekimu "Neptūnas" džiaugėsi ir su sirgaliais, ir su valdžia.
Iš dugno į dangų
Prieš prasidedant 2013 metų futbolo sezonui retas Klaipėdos futbolo mėgėjas drįso garsiai spėlioti, kaip seksis uostamiesčio komandoms šiemet: 2012 metais dugne besikapanoję uostamiesčio futbolininkai paliko itin slogų įspūdį. Bet viskas labai greitai apsivertė aukštyn kojomis.
"Atlantas" galėjo tapti Lietuvos futbolo čempionato nugalėtoju, bet net nepasinaudojo proga žaisti papildomas rungtynes su Vilniaus "Žalgiriu". Visi futbolo dievai šypsojosi uostamiesčio komandai, o paskutinėse turnyro rungtynėse ji nesugebėjo įveikti čempionato vidutiniokės Gargždų "Bangos". Bet koks skirtumas - dar praėjusį sezoną "Atlantas" šalies lygoje buvo beveik paskutinis, o šiemet - vicečempionas. Šis palyginimas ir turėtų užčiaupti burnas visiems kritikams. Be to, "Atlantas" pateko į antro pagal pajėgumą Europos futbolo turnyro - Europos lygos atrankos etapą.
Todėl futbolo sirgaliai kitais metais po ilgos pertraukos sulauks tarptautinių varžybų Klaipėdos miesto centriniame stadione. Jeigu jį paremontuos taip, kad jis atitiktų UEFA reikalavimus. Būtų gerai, nes Klaipėdos futbolo sinonimas ir "Atlanto" simbolis Vacys Lekevičius viešai pažadėjo, kad komanda atrankiniu turnyru neapsiribos ir eis toliau. Gal dėl to prie komandos vairo liko Konstantinas Sarsanija - geriausias futbolo treneris 2013 metais Lietuvoje.
SUGRĮŽIMAS. "Atlanto" futbolininkai šiemet pakilo į aukštumas, kuriose buvo senokai.
Jeigu kas nors suabejojo Klaipėdos futbolo komandų pajėgumu, vadinasi, jie visiškai nesidomi I lygos varžybomis. Čia šiemet stipriausi buvo Klaipėdos "Granito" futbolininkai, treniruojami Roberto Poškaus. Žaidžiantysis treneris po sėkmingo sezono neslėpė minčių, kad komanda kitais metais gali varžytis tuo pačiu lygmeniu, kaip ir "Atlantas" - "Granitas" šiuo metu siekia gauti A lygos licenciją.
Stabilus auksas
Ką gi, laikas dar vienam auksui, kurį trečius metus iš eilės iškovoja ir Lietuvos čempionų titulo niekam neatiduoda Klaipėdos rankinio klubas "Dragūnas". Tai jau ne renesansas, tai - maloni tradicija. Kuri uostamiesčio komanda šiandien gali tuo pasigirti? Gaila, nė viena. O "Dragūnas", net netekęs savo vizitinės kortelės - trenerio Artūro Juškėno - kol kas užima nacionalinių pirmenybių lyderio poziciją ir žada dar vieną titulą.
"Dragūno" dėka Klaipėdoje šiemet įvyko antros pagal pajėgumą Europos lygos rankinio varžybos, klaipėdiečiams, deja, susiklosčiusios nesėkmingai.
Beje, komandą prieš sezoną paliko pora patyrusių žaidėjų, bet jų vietą užėmė ir rankinio gerbėjų simpatijas jau spėjo pelnyti debiutantai.
RANKINIS. "Dragūnas" jau senokai niekam neatiduoda šalies rankinio čempionų trofėjų.
Tai tik įrodo, kad rankinis - sporto šaka, kuri vienintelė Klaipėdoje puikiausiai įgyvendina piramidės principą - komandą papildo žaidėjai, nuo pirmųjų žingsnių stebimi tų pačių pagrindinės ekipos trenerių.
Tarptautinės varžybos
Mūsų mieste šiemet pirmą kartą surengtas jaunųjų Europos sunkiaatlečių čempionatas. Jį, be lengvosios atletikos manieže buvusių žiūrovų, stebėjo dar beveik milijonas akių. Čempionatas transliuotas internetu, remiantis oficialiais šaltiniais, jį žiūrėjo beveik pusė milijono žiūrovų (štai iš kur tas milijonas akių). Mūsiškiai šiame čempionate nesužibėjo, bet aukso vertos ir tarptautinės bendruomenės įvertintos organizatorių pastangos. Dėl to Klaipėdos valdžia neturėtų gailėtis tų 120 tūkst. litų renginiui - toks dėmesys atperka tūkstančius, kurie skirti vien tam, kad Klaipėdos vardas nuskambėtų tarptautiniame kontekste.
Laukta reforma nepradžiugino
Būtų negražu (mažų mažiausiai) nepaminėti kitų Klaipėdos sporto šakų atstovų, kurie šiais metais taip pat iškovojo skambių pergalių. Tai ir imtynininkai, badmintonininkai, stalo tenisininkai, boksininkai, karatistai, ir vėl aukštai skriejo "Žuvėdra" (atsiprašome, kurių neįvardijome) - dėl jų visų Klaipėdos vardas įvairių lygių turnyruose nuskambėjo paskiausiai, kai skelbiami čempionai.
Kai kurie iš jų žada, kad dėl miesto sporto sistemos reformos baigs daugel metų trukusį egzistavimą. Galbūt laikas - geriausias teisėjas. Jis parodys, kas klydo - vadybos teorija ir matematika besiremianti Klaipėdos sporto vadovybė ar purkštaujantys kai kurių sporto šakų atstovai.
O purkštauta ne tik dėl reformos - tradiciškai atsirado ne vienas, kuris pasijuto neįvertintas geriausiųjų sportininkų rinkimuose. Tokie priekaištai jau irgi spėjo tapti tradicija.
Sportuoja ir miestiečiai
Iš įvairių šaltinių periodiškai išgirstame, kad žmonės vis labiau tingi sportuoti, o vaikai, jeigu ir netingi, tai negali - sveikata per prasta.
Todėl labai džiugu, kad sportui neabejingi dideli ir maži miestiečiai praėjusiais metais prie tokio reiškinio, kaip sportas, prisidėjo ne tik kaip žiūrovai. Juk "Vilties bėgimas" šiemet sulaukė rekordinio daugiau nei 5 tūkst. bėgikų skaičiaus. Nesvarbu, kas bėgo trumpiausią, kas ilgiausią distanciją, svarbu, kad bėgo.
Nes jeigu ir ateityje taip bėgsime, Klaipėdoje prigijęs bėgimas vieną dieną taps toks pat garsus ir gausus, kaip Niujorko maratonas.
Miestiečiai tradiciškai bėgo ir "Gintarinėje jūrmylėje", ir "Ekomaratone", ir pirmą kartą surengtame Kalėdų Senelių paramos bėgime, dviračių pedalus mynė jau tradicija tampančiame Umarų maratone.
Klaipėdoje šiemet pirmą kartą surengtos ir puikiai įvykdytos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, sudariusios įspūdį, kad kelias dienas žmonės uostamiestyje nieko neveikė, tik sportavo.
GĖDA. Nors Klaipėdos sporto srityje šiemet netrūko džiugių akimirkų, jas aptemdė faktas, kad mieste liko viena sporto baze mažiau - ištuštėjo klaipėdiečių pamėgtas baseinas.
Gal miestiečiai sportuotų ir daugiau. Bet nesinorėtų, kad dar viena futbolo aikštė virstų automobilių stovėjimo aikštele, dar vienas baseinas primintų tuščią bulvių aruodą, o chuliganai energiją išlietų niokodami krepšinio aikštynus ar mieste atsirandančius lauko treniruoklius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą