Šiapus ekrano
Ketvirtadienio vakarą klientų antplūdžio sulaukė uostamiesčio centre įsikūrusios kavinės ir barai - čia stebėti lemtingu tapusio Lietuvos vyrų rinktinės mačo su prancūzais rinkosi gerais krepšinio ekspertais save vadinantys sirgaliai. Tačiau vietoje palaikymo šūksnių dažniau skambėjo ne patys gražiausi žodžiai.
Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalis, kuriame susitiko Lietuvos ir Prancūzijos ekipos, buvo pagrindinė ketvirtadienio pokalbių tema. Dar pietaujant teko girdėti trijų garbaus amžiaus moterų pokalbį - jos įnirtingai diskutavo apie vakare įvyksiančių rungtynių baigtį.
Vakare varžybas stebėti baruose rinkosi ištisos kompanijos. Tačiau ne patį geriausią krepšinį tą vakarą demonstravę lietuvaičiai vargu ar būtų pradėję žaisti geriau, jeigu būtų girdėję Klaipėdos pasilinksminimo vietose rungtynes žiūrėjusių aistruolių kalbas.
Viename Klaipėdos barų, kuriame įrengtas didelis ekranas, krepšinio fanai rezervavo beveik visas vietas - jos buvo užimtos likus dar kelioms valandoms iki lietuvių ir prancūzų susitikimo pradžios. Todėl po švilpuko, skelbiančio rungtynių pradžią, didžioji dalis sirgalių jau buvo gerokai įkaušę.
Lietuviams palinkėję sėkmės, Prancūzijos ekipos žaidėjams kai kurie sirgaliai siūlė verčiau eiti valgyti varlių, o ne aikštelėje bėgioti. Po pirmųjų dviejų taškų, kurios pelnė Kšyštofas Lavrinovičius, aistruoliai vieningai sušuko, sutrenkė alaus bokalais ir šnekučiuodamiesi tarpusavyje jau laidojo lietuvių priešininkus.
Tačiau tuoj pat juos nutilti privertė kelios taikliais metimais pasibaigusios priešininkų atakos ir lietuvių bejėgiškumas savosiose.
Siūlė žaisti A. Sireikai
Nuo to laiko, kai lietuvaičiams pradėjo nesisekti, sirgaliai, rodos, atkuto. Bet vietoj palaikymo Europos čempionų titulą ginantys žaidėjai sulaukė įvairiomis kalbomis juos koneveikiančių keiksmažodžių.
Lietuvaičiai buvo pasiųsti kuo toliausiai, sulaukė siūlymų eiti išsimiegoti ar pavalgyti, kad būtų šiek tiek vikresni. Rezultatyviausiai tą vakarą žaidusiems broliams Lavrinovičiams priminta apie jų bausmę pataisos namuose.
Nemaža dalis pylos kliuvo ir treneriams.
"Antoška, eik pats žaisti", - vienas aistruolių rėkė vyriausiajam rinktinės treneriui Antanui Sireikai, lyg šis būtų ne už galybės kilometrų nuo jo, o sėdėtų čia pat.
Sirgalius jautėsi labiau patyrusiu specialistu nei A. Sireika. Jis, tarsi galėdamas bendrauti telepatiškai, aiškino rinktinės žaidėjams, ką šie turi daryti su kamuoliu.
Žiūrovai itin nemandagiai reagavo į juodaodžių žaidėjų, kurie sudaro Prancūzijos rinktinės pagrindą, žaidimą. Kone kiekvieną taiklų šių krepšininkų metimą sirgaliai palydėdavo rasistiniais šūkiais.
Išradingesni žiūrovai prie kiekvieno priešininkų komandos žaidėjui adresuoto keiksmažodžio pridėdavo prancūzišką artikelį "le".
Tarp aistruolių - valdininkai
Kitoje uostamiesčio kavinėje rungtynes žiūrėję krepšinio mėgėjai po antrojo kėlinio pasiūlė padavėjai perjungti kanalą, kuriuo galbūt transliuojama kas nors įdomiau nei Lietuvos-Prancūzijos rinktinių mačas. Jie dar iki varžybų pabaigos paliko kavinę, pareiškę sielvartą gėrimais nuplausią namuose.
Trečio kėlinio pabaigoje Lietuvos rinktinės žaidėjai pelnė keletą taškų iš eilės ir įsižiebė viltis laimėti. Tuomet sirgaliai vieningai nutarė, kad pergalę iškovos mūsiškiai. Šalia sėdėjusi kompanija susidaužė bokalais ir užsisakė daugiau alaus.
Čia prie atskiro stalelio sėdėjo ir keli Klaipėdos savivaldybės valdininkai, tačiau jie į nesėkmingas lietuvių atakas reagavo kukliau. Vienas jų nusivylimą išreiškė susiėmęs už galvos ir klausiamu žvilgsniu apžvelgęs visus kavinės lankytojus.
Miesto centre įsikūrusioje picerijoje vienas aistruolis įtikinėjo draugus, jog lietuviai per silpni žaisti ir su rankininkais, kurie esą per rungtynes pelno daugiau taškų.
Jis taip pat negalėjo suprasti, ką rinktinėje veikia kai kurie žaidėjai.
"Gustą namo", - Lietuvos rinktinės įžaidėjo Giedriaus Gusto pastangas įvertino sirgalius.
Keikė ne visi
Tačiau tarp minios Lietuvos rinktinę keikiančių aistruolių atsirado ir tokių, kurie žaidėjus plojimais drąsino net po netaiklių metimų ar prarastų kamuolių.
Optimistiškiausiai buvo nusiteikusi saujelė rinktinės atributika pasidabinusių sirgalių. Tačiau į prie pat gatvės įsikūrusį barą jie neužėjo ir į rungtynes transliuojantį didžiulį ekraną žiūrėjo stovėdami ant šaligatvio, pro langą.
2003-iųjų Europos krepšinio čempionus jie palaikė net tuomet, kai jau buvo aišku, jog net stebuklas neišgelbės mūsiškių nuo pralaimėjimo. Šie aistruoliai, priešingai nei kiti, skandavo Lietuvos vardą.
Vieno daugiabučio namo trečiajame aukšte po rungtynių taip pat girdėjosi Lietuvos krepšininkus šlovinantys šūksniai.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą