Japonijos krepšininkus šiuo metu treniruojantis šiaulietis Antanas SIREIKA sako svetur perkainojęs savo vertybes ir atradęs ryšį su auklėtiniais. „Svarbiausia – ne greitas rezultatas, bet pats mokymo procesas“, – sako treneris. Stebėdamas paviršiumi slystančią ir europėjimui pasiduodančią Lietuvą jis kviečia stabtelėti ir pamąstyti.
Naujai atrastos vertybės
Praėję metai A. Sireikai buvo išskirtiniai, nes gyveno kitame pasaulio krašte – Japonijoje, dirbo su kitokios kultūros, kitokio mentaliteto žmonėmis. Darbas lyg ir tas pats – trenerio, tačiau tam, kad būtų svetur suprastas, šiaulietis pakeitė įprastus metodus.
Japonijoje nepriimtina prievarta, pyktis, diktatas. Joje vyrauja pareiga, nuolankumas, paklusnumas, darbštumas. Kad įgautumei kolektyvo narių pasitikėjimą, turi iki smulkmenų išsiaiškinti galimus variantus, veiksmų priežastis ir pasekmes. Žmonės ten yra įpratę gyventi patikimai, laisvai, yra garantuoti savo ateitimi, todėl nieko nedaro ekspromtu.
Treneris sako japonų gyvenimo stilių pritaikęs savo darbe. Dabar jam svarbiausia – kelias į žmogaus galvą ir širdį. Nieko neduos nuostabios idėjos, jei nemokėsi įrodyti jų produktyvumo, jei negalėsi jų sujungti su japonų įprasto gyvenimo manieromis.
Treneris sako, kad vien balso pakėlimas jau yra nepagarba žmogui, ką besakyti apie kritiką ar bausmes. Turi galvoti ne tik apie žinių kiekį ir kokybę, bet ir apie santykius su žmonėmis ir apie tai, kaip visa tai jiems perteikti. Ir ne bendrai pateikti naujas žinias bei informaciją, bet išsiaiškinti, kokio lygio informaciją tavo auklėtinis geba suprasti, kokio stiprumo ir sudėtingumo krūvį jam galima patikėti.
„Japonijoje išmokau vertinti kitą žmogų, atsižvelgti į jo poreikius bei mintis. Tai – nelengva, subtilu, atsakinga, bet tai ir yra svarbiausia mūsų gyvenime – galvoti apie kitus!“, – neabejoja A. Sireika.
Kai svarbiausias tik rezultatas
Gyvendamas ir dirbdamas Japonijoje A. Sireika susimąstė, kiek įdedame širdies, nesitikėdami atlygio, kiek sąžinės paliekame kiekviename savo žingsnyje, kiek mes mylime tuos, kuriuos norime pakeisti ar išmokyti, su kuriais bendraujame.
„Jei daugiau galvotume ne apie save, jei dauguma mūsų dirbtų tą darbą, kurį geriausiai išmano, mes tikrai gyventume geriau... Turiu pripažinti, kad Lietuvoje nėra akcentuojami trenerių santykiai su komanda. Duok rezultatą bet kokiomis priemonėmis – daugiau niekas nerūpi. Jokio kito tavo palikimo, jokio auklėjimo, švietimo iš tavęs nereikia“, – mano A. Sireika.
Jo žodžiais, Japonijoje treneris vertinamas net pagal tai, kokie yra jo santykiai su šeima, spauda, televizija, gerbėjais, žaidėjais, svarbu, kaip visuomenėje elgiasi jis pats. Savo srities specialistai Japonijoje yra vadinami mokytojais iš didžiosios raidės. Jie yra garbinami ir gerbiami. Niekas nedrįs netikėti ar kritikuoti mokytojo mokymą – juk kas gali geriau už jį žinoti.
Mokytojai nepiktnaudžiauja pagarba. Priešingai, kitus auklėjantis žmogus turi dar labiau pasitempti – savo sprendimams kelti aukštesnius reikalavimus, atsakingiau elgtis, atsakingai žadėti ir dirbti.
A. Sireika sako, kad Japonijoje visi turi darbą, bet kiekvienas turi konkrečią sritį, už kurią yra atsakingas. Taip mokoma atsakyti už kiekvieną atliktą veiklą.
„Būtų puiku, jei Lietuvoje būtų suteikiama galimybė visiems dirbti, bet kiekvienas turėtų atsiskaityti už atliktą darbą... Argi ne puiku: ateini, pavyzdžiui, į Savivaldybę, pateiki raštą su nurodytais reikalavimais ir lauki, kol valdininkas pats pereis ir surinks visus tau reikalingus parašus? Ir nereikia būti išskirtiniu ar ypatingu, tai atliekama kiekvienam, kuris su tais raštais kreipiasi“, – siūlo pokyčius treneris.
Linki atsigręžti į save
A. Sireikos nuomone, šventės negali būti skirtos vien susitikti su giminėmis, bičiuliais ir sočiai prisikimšti pilvus. Šventės – tas tarpsnis, kada turime stabtelėti ir pamąstyti, kas esame ir kaip esame.
Treneris sako, kad reikia nuolatos dirbti su savimi: išgirsti, ką galvojame šią akimirką, kodėl pasirinkome tokias mintis ar ant ko nors pykstame ir už ką. Turime suvokti, kad mintys yra materialios ir kuria rytojų.
A. Sireika sako, kad labai svarbu palaipsniui sau kelti reikalavimus. Ne kažkam iš aplinkinių, bet sau. Nuoširdžiai slopindami pavydą, egoizmą, mokydami savo vaikus pagarbos kitam, meilės šeimai, darbui, galime tikėtis, jog gyvenimas taps gražesnis, mielesnis, o kartu ir geresnis.
„Juk per šventes vieni kitiems dovanojame saldumynus, nes nemokame taip padaryti, kad kitam būtų saldu. Taip kalbu, nes gyvenu kitoje šalyje ir savo akimis matau, jog įmanoma gyventi su giedra nuotaika ir šypsena, kad pasaulyje yra daug žmonių, kurie gyvena be pykčio ir nuoskaudų. Ir jų yra daugiau, nei pykstančių!“ – sako A. Sireika.
Treneris įsitikinęs, kad be pačių lietuvių noro, pastangų ir nuoširdumo Lietuvoje niekas nepasikeis.
Gražiausių žiemos švenčių proga A. Sireika linkėjo širdies ir sielos ramybės, energijos kūnui ir darbui, geros sveikatos ir sėkmės, dėmesio ir šilumos artimiesiems. Taip pat kvietė būti savo sąžinės, žodžio, veiklos, savo miesto, savo šalies šeimininkais.
Rašyti komentarą