Be konkurencijos
Senojo žemyno lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato Serbijoje finale Lietuvos lengvaatletė peršoko į 2 m 1 cm aukštį iškeltą kartelę ir 1 cm pagerino savo pačios sausio pabaigoje pasiektą šalies rekordą. A.Palšytė pirmaisiais bandymais įveikė 1 m 80 cm, 1 m 85 cm, 1 m 89 cm, 1 m 92 cm, 1 m 94 cm, 1 m 96 cm, o 2 m 1 cm peršoko antruoju mėginimu. Sidabro medalį pelnė olimpinė čempionė ispanė Rut Beitija (Ruth Beitia), o bronzos - ukrainietė Julija Levčenko. Abi sportininkės įveikė 1 m 94 cm aukštį. Finale kovojo aštuonios atletės.
„Manau, geriau net negalėjau tikėtis. Ir aukso medalį iškovojau, ir peršokau 2 m 1 cm - tai fantastiška. Tai įvyko tą dieną, kada reikėjo, kur reikėjo. Laimėti su tokiu rezultatu - labai geras jausmas“, - grįžusi į Lietuvą šypsodamasi kalbėjo A.Palšytė.
Pasak lengvaatletės, paprastam žmogui tas 1 cm - tai tik labai maža liniuotės dalis. Tačiau jai tokiame aukštyje 1 cm yra tiesiog nežmoniškas pasiekimas. Tam reikia begalės pastangų, darbo, daug prakaito, kartais daug pykčių, daug skausmų. To žmonės dažniausiai nemato. Tačiau tai tikrai labai vertinga, tvirtino šuolininkė į aukštį.
A.Palšytė, paklausta, ar ją po triumfo pasveikino varžovės, pavyzdžiui, R.Beitija, atsakė teigiamai. Mat bent jau su olimpine čempione jos labai geros draugės: „Dar prieš varžybas ji manęs klausė, ar gerai jaučiuosi, ar nesijaudinu, ar viskas gerai. Ji tikrai palaikė ir nuoširdžiai plojo.“
Varžovės gana anksti pasitraukė iš kovos. Tad jau peršokusi 1 m 96 cm lietuvė užsitikrino Europos čempionato auksą ir ryžosi pagerinti šalies rekordą.
„Dėl to, kad varžovės anksčiau pasitraukė ir šokau be konkurencijos, ne mano kaltė. Šokau pati su savimi, norėjau aplenkti save, norėjau pasiekti tam tikrus rezultatus. Taigi ar būtų varžovės buvusios, ar ne, tai turbūt labai daug ko keitę nebūtų. Gerai, kad likau viena, nes galėjau eksperimentuoti ir kelti būtent tokį aukštį, kokį norėjau. Kitu atveju būčiau turėjusi šokinėti pagal protokolą“, - pridūrė sportininkė.
Į klausimą, ką po pergalės užrašė savo knygutėje, A.Palšytė atsakė juokdamasi.
„Daug kas galvoja, kad aš ten kažkokius burtažodžius rašau. Tačiau tai mano darbinė knygutė, kurioje rašausi treniruočių planus, tam tikrus šuolius, jų aprašymą. Trenerė varžybų metu fiksuoja laiką, paskui žiūrime, ką būtų galima daryti kitaip, galbūt kokiu laiku peršokau tam tikrą aukštį. Po 1 m 96 cm, kai varžovės jo neperšoko, man tiesiog reikėjo išbraukti vieną aukštį, kuris pagal protokolą būtų kitas buvęs, ir užsirašyti, kad šoksiu 2 m 1 cm“, - paaiškino lengvaatletė.
Teigiamos permainos
Likus mėnesiui iki Europos čempionato Belgrade, su trenere Tatjana Krasauskiene ir psichologe Aiste Žemaityte šuolininkė į aukštį imitavo kvalifikaciją ir finalą. Kai treniruotės metu be konkurenčių, be tam tikro adrenalino, be kitų daugelio veiksnių pasisekė aukštai iššokti, atsigauti ir kitą dieną šokti dar daugiau, tai buvo galima tikėtis, kad panašus scenarijus išsipildys ir Senojo žemyno pirmenybėse, įsitikinusi A.Palšytė.
„Aišku, net negalėjau svajoti apie rekordus ir tokius aukščius, kad antrąją vietą aplenksiu net 7 cm. Tačiau tikrai realu buvo tikėtis kažkokio stabilumo ir kad man gali pasisekti, - sakė lengvaatletė. - Tokią varžybų imitaciją esame darę ir anksčiau. Galbūt ne tokiuose aukščiuose. Tai darėme ir prieš Europos čempionatą, kai likau ketvirta, atsilikusi tik bandymų skaičiumi, prieš porą metų. Šį kartą viską padaryti pasisekė šiek tiek sėkmingiau.“
Savaime suprantama, kad šuolininkai į aukštį į varžybas važiuoja be savo inventoriaus. Tačiau vieno kažkokio elemento, kas svarbiausia varžybose, - stovas, čiužiniai, atsispyrimo takas ar pan., - sportininkė negalėjo išskirti.
„Visi elementai svarbūs - danga, kartelė ir pan. Būna, skiriasi kai kurių kartelių galai, tai jos lengviau krenta. Svarbu ir kokia lova viešbutyje, kur miegi ir kokia koja išlipi iš lovos, ką duoda valgyti pusryčiams ir pan. Kiekvienas elementas yra iš tiesų svarbus. Šį kartą danga buvo tikrai įnoringa ir su ja teko pakovoti. Dar dabar jaučiu nemažus skausmus tam tikrose kūno vietose, raumenyse. Tačiau svarbiausia - tikėjimas savimi, labai gera komanda, kuri vyko su manimi, - turėjau ir trenerę, ir kineziterapeutą, ir psichologę, ir netgi visi lietuviai mano rungties metu bazavosi vienoje vietoje, stovėjo su vėliavomis ir palaikė, skleidė gerą emociją“, - tvirtino A.Palšytė.
Lietuvos lengvaatletė turėjo daug vilčių ir praėjusiais metais vykusiose Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, bet pasirodymas Brazilijoje nebuvo sėkmingas - 1 m 88 cm ir 13-a vieta. Būtent tai ir privertė sportininkę ir jos trenerę daryti išvadas. Buvo nuspręsta keisti įsibėgėjimo techniką.
„Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių buvau labai nusivylusi, patyriau didžiulę depresiją. Reikėjo laiko, kad atsigaučiau ir sugrįžčiau į tą kelią. Buvo labai daug diskutuojama, ir su trenere šnekama, ir su sporto mokslininkais, ir su psichologais. Buvo keičiami tam tikri treniruočių elementai, atsisakėme vienų dalykų, bandėme kitus. Kardinaliai pakeičiau savo bėgimą, kas yra labai sudėtinga. Dažniausiai sportininkai nesiryžta tokiems pokyčiams, bet šie poolimpiniai metai buvo tokie, kai galima eksperimentuoti. Matome, kad eksperimentai puikiai pasiteisino. Iš pradžių baiminausi dėl tam tikrų pokyčių, bet vėliau pasimatė, kad viskas gerai“, - atviravo A.Palšytė.
Ribų nenusistato
Europos uždarų patalpų čempionatuose A.Palšytė dalyvavo du kartus. 2011 m. ji užėmė 19 vietą, o 2015 m. - ketvirtąją. Pernai planetos uždarų patalpų pirmenybėse ji taip pat liko ketvirta. Praėjusiais metais Olandijoje A.Palšytė tapo Europos vicečempione - tai iki šiol buvo didžiausias jos laimėjimas. Šuolininkės į aukštį medalis Lietuvai po Nepriklausomybės atgavimo yra antras Europos uždarų patalpų čempionatų istorijoje. 2011 m. sidabru pasipuošė daugiakovininkė Austra Skujytė.
„Kiek metų ėjau iki šio aukso medalio? Kaip ir kiekvienas sportininkas, nuo pat pradžios, kai įžengi į areną ir pradedi pirmuosius žingsnius sporte, jau pradedi siekti tam tikrų savo tikslų, rekordų. Tai buvo, atrodo, penktoje klasėje, kai pirmą kartą dalyvavau lengvosios atletikos varžybose, šuoliuose į aukštį. Taigi labai daug laiko“, - pridūrė A.Palšytė.
Kaip tvirtino šuolininkė į aukštį, jau tuomet, kai pernai Amsterdame ji užėmė antrąją vietą Senojo žemyno pirmenybėse, patikėjo, kad visgi gali užlipti ir ant aukščiausio pakylos laiptelio.
„Prieš išvažiuodama į Belgradą, tyliai viduje tikėjausi, kad tai gali įvykti. Visgi mano rezultatai leido tikėtis, kad galiu iškovoti auksą. Kartais nesinori garsiai apie tai šnekėti, nes yra visokių žmonių, po to labai smerkiama ir pan. Tad to nesinorėjo, norėjosi pasvajoti tyliai. Dabar, aišku, ir toliau svajoju, apie vasaros startus, ateinančius sezonus, galų gale apie 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Atrodo, jos dar toli, bet sezonas vienas kitą veja, ir netruks praeiti tas laikas, vyksime į Tokijų. Tai labai džiugina ir rodo, kad esame teisingame kelyje, kad eksperimentai pasiteisina, kad pokyčiai reikalingi, kad viskas gerai, kad turiu puikų tandemą, tiek trenerės, tiek kineziterapeuto, tiek sporto mokslininkų, tiek psichologų, kurie dirba su manimi. Tai didžiulė komanda žmonių, kurie manimi tiki, man padeda siekti tų pergalių. Manau, toliau eisime kartu ir pasieksime visas kitas viršūnes, apie kurias tyliai svajoju“, - kalbėjo lengvaatletė.
Kai įveikė 2 m, sportininkė sakė, kad pateko į elito, 2 m, klubą. O kiek pavyks peršokti per 2 m, kartais priklauso ir nuo sėkmės, tam tikro talento, genų, treniruočių, darbo ir kitų aplinkybių.
„Manau, kad nereikėtų savęs riboti. Žinau, koks yra pasaulio rekordas, bet jei žmogus pats sau nustatys ribas, vargiai tikėtina, kad jis tai peržengs. Nenoriu nusistatyti jokių ribų, tikiuosi, kad tobulėsiu, sėkmė nenusisuks nuo manęs ir viskas toliau sėkmingai klostysis“, - įsitikinusi A.Palšytė.
Lengvaatletė prisipažino, kad po šio laimėjimo Belgrade nesulaukė kažkokių kvietimų, pavyzdžiui, treniruotis užsienyje. Tiesiog jai leido pasidžiaugti triumfo momentu. Tiesa, kvietimų vykti svetur anksčiau būta: „Esu anksčiau gavusi kvietimų vykti į JAV. Tačiau mes, lengvaatlečiai, dažniausiai ir taip nelabai treniruojamės Lietuvoje, vykstame į stovyklas užsienyje, nes ten geresnės bazės, oras. O kažkokių papildomų kvietimų dabar tikrai nebuvo. Tiesiog leido pasidžiaugti mano momentu.“
Jau kitą savaitę A.Palšytė su keliais kitais mūsų šalies lengvaatlečiais vyks į Palangą ir ten po truputį pradės „judėti“ ir „krautis bagažą“ vasaros startams. O, žinoma, svarbiausios varžybos šiemet bus pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, rugpjūčio 4-13 d. vyksiantis Londone (Didžioji Britanija).
„Dabar artimiausias startas lauks tikriausiai tik vasarą, gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Esminiai startai visgi bus liepos-rugpjūčio mėnesiais. Tad to laiko dar labai daug. Dabar visas dėmesys bus skiriamas pasiruošimui. Pradžioje reikės atsigauti po šių varžybų, o vėliau vyks ir pasiruošimai vasarai“, - sakė A.Palšytė.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą