Vienas tokių - Klaipėdoje patirtas "Dragūno" pralaimėjimas pirmose Europos rankinio lygos Iššūkio taurės turnyro rungtynėse Sankt Galeno "St. Otmar" (Šveicarija) ekipai - 28:35 (13:17). Atsakomosios rungtynės Šveicarijoje vyks jau ateinantį sekmadienį.
Norint patekti į kitą Europos rankinio lygos Iššūkio taurės turnyro etapą "Dragūnui" reikia pergalės 8 įvarčių skirtumu. Kaip manote, ar tai padaryti įmanoma? - pasiteiravome "Dragūno" vyr. trenerio Artūro Juškėno.
Teoriškai viskas yra įmanoma, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama. Nepaisant visko, ginklų anksčiau laiko tikrai nesudedame. Atvirai pasakius, nusivyliau Klaipėdoje vykusių rungtynių su šveicarais rezultatu. Tikrai mes nesame tiek silpnesni, kad pralaimėtume 7 įvarčių skirtumu šiai šveicarų ekipai. Visų pirma nusivyliau žaidimu. Ne taip turėjome žaisti. Prieš tai vykusios Baltijos rankinio lygos (BHL) rungtynės su Minsko SKA ir Zaporožės ZTR suteikė vilčių, galima teigti, kad buvo atsiradusi šviesa tunelio gale, tačiau ji greitai prigeso. Kur čia yra bėdos? Mes galime teisintis, kad esame jauni, kad pagal pozicijas mūsų komandos komplektacija nėra gera. Galbūt mes turime neblogus linijos žaidėjus, centre turime tris žaidėjus, bet atsitraukusi linija, kuri daugiausiai dėlioja visą žaidimą, tikrai nėra tokia, kokios norėtųsi. Neturime dešiniojo pusiau krašto, tai yra kairiarankio žaidėjo, kuris gebėtų mesti iš toli. Išvykus Mindaugui Dumčiui ir Edvinui Vorobjovui, mes niekuo neužpildėme atsivėrusių skylių. Bet visada yra bet... Vyriokai dirba daug ir tokio žaidimo, kokį jie demonstravo su šveicarais, nebuvo galima demonstruoti. Vadinasi, kažkur mes vienas kito nesuprantame. Negalima visko susieti su jaunyste, nesame tokie jau jauni - jau dvidešimtmečiai ir panašiai.
Keista, kai per rungtynes žaidėjai priima priešingus sprendimus, nei tariamės. Kodėl taip įvyksta, nerandu paaiškinimų. Tokie dalykai išsivysto į labai plačią ir didelę diskusiją. Noriu, kad žaidėjai paskaitytų šį straipsnį, įsiklausytų į mano žodžius ir padarytų išvadas. Kovingumo netrūksta, tačiau trūksta stabilumo ir meistriškumo, kurie turi ateiti. Yra vienas blykstelėjimas ir vėl "lindimas į pamušalą". Didžiausia bėda yra keistas žaidėjų sprendimų priėmimas. Tai labai skaudina ir vargina.
Kad ir trečiadienį Kaune vykusiose Lietuvos čempionato rungtynėse pirmajame kėlinyje prieš Kauno "Granitą-Karį" pirmavome rezultatu 15:9. Kauniečių treneris paprašė minutės pertraukėlės. Mes ja turėjome pasinaudoti tolesniam žaidimui. Deja, to nepavyko padaryti. Dėl to buvo labai daug emocijų ir vėliau prasidėjo klaidos. Laimėjome tik 1 įvarčio skirtumu - 29:28 (16:13), tačiau teko labai daug nervintis. Vyrai turėjo laimėti kur kas lengviau. Labai tikiuosi, kad žaidėjai suprato, ką aš jiems norėjau pasakyti po rungtynių. Gaila, kad nesugebėjome demonstruoti kitokio žaidimo. Tai kelia daug klausimų.
Kokių žadate imtis priemonių? Gal įvyks komandoje pokyčių? Gal stiprinsitės?
Galėtume ir stiprintis. Lyg ir turime finansų stiprintis, tačiau jie yra labai riboti. Ieškome žaidėjo... Parašėme iškvietimą Kamerūno rinktinės žaidėjui, kuris ruošiasi atvykti į mūsų klubo peržiūrą. Su visa pagarba minėtajam žaidėjui, jei jis ir atvyks, aš nesitikiu stebuklo. Rinkoje žaidėjo kaina mėnesiui - 2 000-2 500 eurų, o mes ieškome žaidėjo už 500 eurų. Ar gali būti stebuklas? Nemanau... Mokėti 2 000 eurų mes neišgalime, antra vertus, tai būtų nesąžininga ir mūsų žaidėjų atžvilgiu, kurie tokių sumų nėra regėję. Jei žaidėjui mokėtume 2 000-2 500 eurų, jis turėtų būti Dievas, o ne žaidėjas.
"Dragūno" žaidėjai turi suprasti, jei mūsų finansinė padėtis pagerėtų tiek, kad mes galėtume kviestis tokius pajėgius ir brangius žaidėjus, dviejų trečdalių mūsų žaidėjų komandoje tiesiog neliktų. Jie kaip tik turi džiaugtis, kad komanda nėra tokia finansiškai stipri ir jie turi šansą kabintis bei bandyti išplaukti į platesnius vandenis. Juk jie turi progą pasirodyti Europai, tad aš jų vietoje draskyčiausi ir atiduočiau paskutines jėgas, kad tik kuo geriau rungtyniaučiau.
"Dragūno" komandos patirtis rodo, kad žaisti į pajėgius užsienio šalių klubus išvyko ir savo gyvenimą su rankiniu susiejo didžiulis būrys klaipėdiečių ar "Dragūne" išugdytų kitų miestų žaidėjų.
Jų išties daug... Tai - Benas Petreikis, Tadas Stankevičius, Jonas Truchanovičius, Mindaugas Dumčius, Edvinas Vorobjovas, Karolis Stropus, Igoris Kopišinskis, Aistis Pažemeckas. Iš ankstesnių laikų - Dainius Matutis, Saulius Liutikas, Rolandas Uoslys, Romas Gečas, Arūnas Šrederis... Bijau net ką nors pamiršti.
Nepamirškime ir to, kad Lietuvos rinktinės pagrindą taip pat sudaro būrys esamų ir buvusių dragūniečių. Juk prieš daugiau nei 2 savaites atrankos į 2018 metų Europos čempionatą ture Lietuvos rankinio rinktinė, kurios vyr. treneris esate jūs, rezultatu 32:29 (15:16) įveikė ne bet ką, o Norvegiją - šiuo metu vieną stipriausių rankinio rinktinių pasaulyje. Spaudoje tai įvardinama kaip maloni sensacija ir metų pergalė. Turbūt ši pergalė viena skambiausių Jūsų karjeroje?
Taip. Tai išties maloni pergalė. Iš buvusių ir esamų dragūniečių Lietuvos rinktinėje Gintaras Cibulskis, Lukas Simėnas, Tadas Stankevičius, Benas Petreikis, Karolis Stropus, Mindaugas Dumčius ir Edvinas Vorobjovas. Galėjo dar būti ir Jonas Truchanovičius, tačiau į rinktinę šis žaidėjas neatvyko dėl traumos. Taip pat rinktinės gretose "Dragūno" gydytojas Martynas Ramanauskas, aš - vyr. treneris. Taigi, "Dragūno" atstovų Lietuvos rinktinėje - apstu.
Galima sakyti, kad "Dragūnas" laiko Lietuvos rankinio vėliavą, tačiau norėtųsi daugiau "Dragūno" pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos rankinio lygoje, ir Europos rankinio (EHF) Iššūkio taurės turnyre. Kartais nėra būtina laimėti, bet reikia "kaltis" tiek, kad visi matytų, jog esi visai šalia, kad žygiuoji į tą pusę. Tą mes realiai padarėme su Lietuvos rinktine. Būkime realistai, mes pagal visus kanonus ir žaidėjų lygį negalime įveikti tarp pasaulio rankinio elito esančių norvegų, tačiau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir pademonstravus kovotojo charakterį, atidavus savo širdis, tai pavyko padaryti. Atsiranda šansas Lietuvai patekti į 2018 metų Europos čempionato finalinį etapą. Tai būtų didžiulis žingsnis į priekį visam mūsų šalies rankiniui. Tačiau turi į rinktinę susirinkti visi pajėgiausi žaidėjai, reikia du kartus nugalėti belgus ir tada atsiranda teorinių šansų pamąstyti apie Europos čempionatą. Kelias dar ilgas, bet įmanomas. Dalyvavus Europos čempionate, visiems žaidėjams atsivertų visai kitokios karjeros galimybės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą