– "Kas paskatino padėti arbitro švilpuką į šalį?", - pasiteiravome uostamiesčio Futbolo mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas einančio Audriaus Žutos.
– Man tik 46-eri. Galėjau dar teisėjauti iki penkiasdešimties metų. Tačiau mano norus pakoregavo problemos dėl sveikatos - nuolat pasitempdavau kojų raumenis ir tai kartodavos pastaruosius ketverius metus. Todėl nusprendžiau baigti su teisėjo amatu, bet su futbolu atsisveikinti tikrai nežadu. Ketinu imtis futbolo rungtynių inspektoriaus darbo. Juolab, kad teisėjaudamas sukaupiau daug patirties.
– Kada išvysime A. Žutą naujame - inspektoriaus - vaidmenyje?
– Manau, kad greitai. Jau stažavausi per "Atlanto" - "Klaipėdos granito" ir Kauno "Spyrio" - Vilniaus "Žalgirio" rungtynes. Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos inspektorių komiteto pirmininkas Gercas Žakas mano pirmuosius žingsnius įvertino gerai. Ateityje tikiuosi inspektuoti rungtynes ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
– Ar išliko atmintyje pirmosios teisėjautos oficialios rungtynės?
– O kaip gi. Tai buvo Šilutėje, berods, 1994 metais. Aš su savo asistentais Sauliumi Atmanavičiumi ir Edmundu Gaigalu teisėjavome Vakarų Lietuvos derbiui tarp vietos "Šilutės" ir Salantų "Salanto" komandų. Kaip su dalgiais žaidėjai aikštėje "šienavo" vienas kitą. Per tas rungtynes, kurias 5:4 laimėjo Salantų futbolininkai, parodžiau daug geltonų kortelių. Tačiau po rungtynių abiejų komandų treneriai mūsų brigadai priekaištų neturėjo.
– Tave galima drąsiai vadinti geriausiu visų laikų uostamiesčio futbolo arbitru, nes vienintelis iš klaipėdiečių turėjai FIFA aikštės teisėjo kategoriją. Ar ši aplinkybė glosto širdį?
– FIFA teisėjo licenciją turėjau 2005, 2006 ir 2007 metais. Keletą metų buvau pripažintas geriausiu futbolo teisėju Lietuvoje. Kiekvienam žmogui būti pripažintam yra smagu. Aišku, iki Markuso Merko ar Pierluidžio Kolinos man buvo labai, labai toli. Su šiais garsiais arbitrais yra tekę bendrauti ir klausytis jų pamokymų per įvairius UEFA teisėjų seminarus.
2005-IEJI. Audrius Žuta su buvusiu vienu garsiausių pasaulyje FIFA teisėju italu Pierluidžiu Kolina
– Tikriausiai buvo visokių rungtynių - gerų, sudėtingų, įsimintinų...
– Visoms rungtynėms reikia atsakingai ruoštis. Nepasiruoši - lauk nemalonumų. Pamenu savo debiuto tarptautinėje arenoje metus. Prieš dešimt metų Anglijos Birmingemo mieste vyko Europos jaunučių (iki 17 metų) čempionato antrojo etapo vienos iš grupių turnyras. Per šias varžybas teisėjavau labai sunkias rungtynes tarp Anglijos ir Airijos rinktinių. Nuo pat susitikimo pradžios aikštėje prasidėjo bekompromisinė kova. Niekada negalvojau, kad tarp septyniolikamečių gali vykti tokios kautynės. Sunkiai sekėsi kontroliuoti situaciją aikštėje, pasimečiau ir iš rungtynių inspektoriaus susilaukiau blogo įvertinimo. Teko teisėjauti draugiškoms rungtynėms tarp Lenkijos - Baltarusijos, Estijos - Kanados ir Baltarusijos - Andoros rinktinių. Tais laikais Lietuvos teisėjams nepatikėdavo rimtų rungtynių. Daug kas ligšiol prisimena Panevėžio "Ekrano" ir FBK "Kaunas" futbolininkų aršias kovas. Dažnai aistrų aikštėje tarp šių klubų tramdytoju būdavau ir aš. Pavykdavo.
– Teisėjo darbas labai daug priklauso nuo švilpuko. Kokiais švilpukais dažniausiai naudojasi arbitrai?
– Aišku, kad pagrindinis teisėjo darbo įrankis turi būti kokybiškas. Įsivaizduokit, futbolininkai pažeidžia taisykles, o švilpukas užstringa. Populiariausi šiuo metu yra kanadietiški švilpukai FOX 40.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą