Kuo skiriasi olimpiečio ir paralimpiečio irkluotojų valtys ir jų valdymas? Ar sveikam atletui yra sudėtinga įprasti irkluoti neįgaliųjų sportui pritaikytą valtį?
"Man niekada nėra tekę bandyti parairklavimo valties, man bus labai smalsu ir įdomu pabandyti ir pajusti tuos didžiausius skirtumus, ką jaučia Augustas ir ką jaučiu aš savo valtyje", - sakė M. Griškonis.
Europos ir pasaulio čempionatų medalininkas M. Griškonis, prieš sėsdamas į neįgaliųjų irklavimo valtį, išklausė trumpą Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių dalyvio A. Navicko instrukciją: "Neįgaliųjų valtis skiriasi tuo, kad aš joje sėdžiu fiksuotas keliose vietose. Nevaldau kojų, todėl reikia kūną prisitvirtinti kuo stipriau, kad išnaudočiau rankas yrio metu. Ši valtis yra šiek tiek platesnė, taip pat turime plūdurus, kurie apsaugo nuo apsivertimo", - pasakojo A. Navickas, kuris lygiai prieš mėnesį paminėjo savo 30-ąjį gimtadienį.
Svajonė - olimpinis medalis
Vos tik atsidūręs A. Navicko valtyje, M. Griškonis šypsojosi: "Na, dar reikia įprasti." Tačiau greitai prisijaukino valtį ir netrukus skrodė Galvės ežero bangas prie Trakų pilies.
"Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad irklavimas nesiskiria. Bet skirtumų yra labai daug. Pradedant nuo pačios valties konstrukcijos ir baigiant raumenų grupėmis, kurios įdarbinamos proceso metu", - sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
"Pati didžiausia šio projekto reikšmė ir nauda - parodyti žmonėms, kad irkluoti gali ne tik sveiki, bet ir neįgalūs žmonės. Visi norintys gali išbandyti šią sporto šaką, kuri yra tikrai patraukli", - sakė M. Griškonis.
"Sporte stebuklų nebūna. Jei nori tapti geriausias - reikia aukotis ir juodai dirbti. Savo tikslų siekiu ir toliau sieksiu iš visos širdies", - pabrėžė A. Navickas.
PAĮVAIRINA TRENIRUOTES. Augustas Navickas karantino metu sportuoja namuose, o esant geresniam orui, išvažiuoja prie jūros spcialiai neįgaliajam pritaikytu triračiu. Pauliaus MATULEVIČIAUS nuotr.
Jis intensyviai pluša ir karantino metu - namuose turi du skirtingus "Concept" irklavimo treniruoklius.
"Man sportas yra tapęs ne tik gyvenimo būdu, bet ir profesija. Mano svajonė - olimpinis medalis, ir kasdien vis arčiau iriuosi šio tikslo link. Būna ir juodų dienų, tačiau žmonių nuoširdus palaikymas ir begalinis ryžtas mane stumia į priekį", - akcentavo pokalbininkas.
Likimo išbandymai
"Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, kad A. Navickas - neeilinė ir stipri asmenybė, savo charakteriu, užsispyrimu ir didžiuliu noru gyventi įveikęs sunkius gyvenimo skirtus išbandymus.
Augustas prieš beveik aštuonerius metus susilaužė stuburą versdamasis kalnų dviračiu. Tačiau šis įvykis nesužlugdė jauno vyriškio svajonių, o tik įkvėpė dar didesniems žygdarbiams.
Iki lemtingos nelaimės 204 centimetrų ūgio A. Navickas žaidė krepšinį, lankė irklavimą, tačiau baigęs mokyklą ir tapęs studentu sportą metė. Keista, bet 2012-ųjų rudenį patirta trauma jį sugrąžino į irklavimo sportą.
"Buvo ir nevilties minučių. Bet gal po metų, po visų reabilitacijų, sugrįžo noras aktyviai gyventi, o ne verkšlenti, tuo labiau pulti į alkoholio ar kokius kitus liūnus. Apie šią nelaimę stengiuosi nebemąstyti. Tiesiog gyvenu toliau ir vis judu į priekį", - aiškino sportininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą