"Turiu geriausią pasaulyje trenerį Bronislavą Vyšniauską, geriausią pasaulyje kineziterapeutą Eugenijų Vizbarą ir pačią geriausią palaikymo komandą. Tai mūsų bendras darbas ir pasiektas rezultatas. Vienas šios savo olimpinės svajonės nebūčiau įgyvendinęs", - duodamas interviu "Vakarų ekspresui" sakė A. Didžbalis.
Praėjusių metų Europos čempionas A. Didžbalis olimpiados svorio kategorijos iki 94 kg varžybų dvikovėje šeštadienį surinko 392 kg. Jis išrovė 177 kg, o išstūmė 215 kg sveriančią štangą. Rovimo rungtyje klaipėdiečio rezultatas buvo antras, o stūmimo - trečias.
Aukso medalis atiteko 27-erių metų iraniečiui Sohrabui Moradžiui (Sohrab Moradi), surinkusiam 403 kg (rovimas - 182 kg, stūmimas - 221 kg).
Antrąją vietą užėmė 30-metis baltarusis Vadzimas Stalcovas su 395 kg (rovimas - 175 kg, stūmimas - 220 kg).
Varžybose dalyvavo 18 dalyvių.
Praėjo kelios dienos nuo šio istorinio įvykio. Ar jau pagaliau suvokei, ką padarei? - pasiteiravome A. Didžbalio.
Po truputį pradedu suvokti. Tai labai didelis žingsnis į priekį, tiek man, tiek mano sporto šakos vystymesi. Iškovotas Lietuvai medalis ir reikia tuo pasidžiaugti. Neapsakomas jausmas, kai per apdovanojimų ceremoniją į viršų kyla Lietuvos trispalvė. Manau, kad ši pergalė mane tik pastūmės į priekį ir paskatins dar labiau stengtis gerinti rezultatus. Aš esu maksimalistas, norėjau iškelti dar sunkesnes štangas, bet olimpiada - ne šiaip varžybos, tai ketverių metų egzaminas. Neslėpsiu, jaudulio tikrai buvo. Apskritai olimpiada - daugelio sportininkų svajonė, o medalis - išvis kažkas fantastiško.
Pirmieji du Tavo rovimo veiksmai buvo nesėkmingi. Papasakok, kokios mintys tada virė galvoje?
Minčių buvo milijonas, net sunku viską nupasakoti. Tiesiog kaliau sau į galvą, kad visas mintis turiu vyti į šalį ir bet kokia kaina privalau iškelti štangą. Jei to nebūtų pavykę padaryti, tuomet juodas darbas, išlietas prakaitas ir kelerių metų pastangos būtų nuėję perniek... Tiesiog negalėjau sau to leisti.
Iš šalies atrodė, kad trečiasis bandymas buvo tarsi iš sulėtinto filmo...
Dariau viską lėtai, kad nebūtų nė menkiausios klaidelės. Žinojau, kad galiu ir privalau iškelti štangą. Buvau atsargus, bet širdyje užtikrintas, kad tai atliksiu.
"Facebooke" mirga tūkstančiai Tau skirtų sveikinimų. Tikriausiai telefonas tiesiog ūžė nuo žinučių ir skambučių?
Po varžybų pažiūrėjau į telefoną, buvo keli šimtai žinučių ir praleistų skambučių. Nespėjau peržiūrėti, susidarė vėl panašus skaičius naujų žinučių, ir taip kas keliolika minučių. Dar nespėjau visų perskaityti ir atsakyti. Stengsiuosi visiems padėkoti.
Turbūt tai vienos džiugiausių Tavo gyvenimo akimirkų?
Žinoma, tokie dalykai yra išties malonūs ir skatina dar labiau siekti užsibrėžtų tikslų. Visgi greitai emocijos nurims, teks viską pamiršti ir toliau įtemptai bei užsispyrusiai dirbti. Visi mato tik tą gerąją, gražiąją sporto pusę, tačiau kol iki to nukeliauji, tenka daug ką paaukoti. Tiesiog užsidarai sporto salėje ir dienų dienas pluši, minučių tikslumu susidėlioji dienotvarkę ir laikaisi režimo.
OLIMPINIS PRIZININKAS. Aurimas Didžbalis Rio de Žaneire iškovojo olimpinį bronzos medalį. Alfredo PLIADŽIO nuotr. Alfredo PLIADŽIO nuotr.
Tavo treneris Bronislavas Vyšniauskas ne kartą yra sakęs, kad esi vienas iš tų atletų, kurio pernelyg motyvuoti nereikia, o net reikia varyti iš salės, kad nepersisportuotum. Iš kur tas užsispyrimas ir valia?
Sportu rimčiau žavėtis pradėjau nuo 15 metų, kai iškovojau pirmuosius medalius. Nuo to laiko supratau, kad tik pats esu savo gyvenimo kalvis ir niekas kitas už mane nepadarys. Jei sėdėsiu sudėjęs rankas, nieko gero nebus. Jei nori tapti čempionu, privalai būti visa galva pranašesnis už kitus. O pranašesniu gali tapti tik per juodą darbą.
Daugelis žino Tavo trenerį Bronislavą Vyšniauską, tačiau nepažįsta kito svarbaus komandos nario - kineziterapeuto Eugenijaus Vizbaro. Papasakok apie jį plačiau?
Tai ne tik labai geras savo srities specialistas, bet ir žmogus, praleidžiantis su manimi daug laiko. Jis mane puikiai pažįsta, žino mano silpnąsias ir stipriąsias puses. Eugenijaus Vizbaro atliekami masažai, konsultacijos, padeda greičiau atgauti jėgas ar net išvengi traumelių, tiesiog treniruotės tampa kur kas produktyvesnės. Kiekvienam sportininkui turėti tokią komandą, kokią turiu aš, - didelė garbė. Dar kartą noriu padėkoti tiek savo treneriui, tiek kineziterapeutui, tiek visiems komandos nariams.
Papasakok, kaip leidi laisvalaikį?
Patinka pabūti gamtoje, tarkime, kad ir kur nors ramiai šalia sodybos ar miško pailsėti kubile, pasikaitinti pirtelėje. Laisvalaikį mėgstu leisti ramiai. Per varžybas pakanka to šurmulio, tad po jų norisi pailsėti. Patinka masažai, taip pat mėgstu pasiklausyti muzikos: ir "popso", ir repo, platus mano skonio spektras... Vieno kurio nors muzikos stiliaus, grupės ir atlikėjo neišskirčiau. Muzikos stilius priklauso nuo tuo metu esančios nuotaikos.
Per varžybas esi itin mėgstamas publikos ne tik dėl puikių rezultatų, bet ir savo salto programos. Per olimpiadą vėl publiką prikaustei savo akrobatika. Užsienio žiniasklaidoje buvo stebimasi, kaip 92 kg vyrukas atlieka tokius triukus. Iš kur to išmokai?
Kai buvau paauglys, labai žavėjausi akrobatika, salto. Pats tai pabandyti išdrįsau tik maždaug prieš 5-6 metus ant minkštų čiužinių. Iš antro ar trečio karto daugmaž pavyko ir užsikabinau. Po savaitės vykau į varžybas Lenkijoje ir tuomet jau pamėginau tai atlikti be čiužinių. Pavyko, todėl nuo tada, kai man varžybose pasiseka, atlieku salto. Tai tarsi mano sėkmės vizitinė kortelė, savotiška džiaugsmo išraiška. Visada norėjau salto atlikti per olimpines žaidynes, džiugu, kad viskas sėkmingai susiklostė ir tai pavyko įgyvendinti.
Primink, kaip prasidėjo Tavo sportinis kelias?
Sportuoti pradėjau būdamas penkiolikos. Sportuoti paskatino mano tėčio brolis. Saugos tarnyboje dirbantis dėdė - aukštas, atletiškas. Norėjosi ir man būti tvirtesniam. Jis mane nuvedė į Marijampolėje esantį "Sūduvos" sporto centrą pas žinomą šios sporto šakos trenerį Alvydą Kirkliauską. Į treniruotes kasdien važiuodavau po 20 kilometrų. Jau po trijų mėnesių Anykščiuose vykusiose varžybose iškovojau trečiąją vietą. Vėliau, persikėlęs į Klaipėdos sunkiaatlečių centrą, įkurtą trenerio Bronislavo Vyšniausko, ėmiau skinti vieną po kitos pergales.
Kaip vertini Klaipėdoje gyvenimo ir treniruočių sąlygas?
Klaipėdoje gyvenu jau daugiau nei septyneri metai. Čia man labai patinka, tai mano sėkmės ir pergalių miestas. Klaipėdoje jaučiuosi savas. Šis miestas įaugo į kraują. Kitur savęs neįsivaizduoju. Gražus ir Vilnius, tačiau savęs ten kol kas neįsivaizduoju. Klaipėdoje žinau visas vietas, patinka pasivaikščioti Klaipėdos poilsio parke ar pajūriu, pabūti gryname ore. Klaipėda kiekvienais metais vis gražėja, tai nuostabu.
EMOCIJOS. Aurimas Didžbalis po savo pasirodymo Rio de Žaneire išliejo džiaugsmo emocijos bei netrukus atliko ir sėkmę simbolizuojančią salto. "Xinhua/SIPA" nuotr.
Kalbant apie treniruočių sąlygas, kiek man teko būti Lietuvoje, sunkiaatlečiams niekur nėra geriau nei Klaipėdoje. Juk mes vienoje vietoje ir gyvename, ir treniruojamės, ir valgome. Tai puikus sporto centras. Įsitikinau, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia tiesiog gyventi šalia salės, atsiduoti sportui ir laikytis režimo. Klaipėda - neabejotina Lietuvos sunkiosios atletikos lyderė.
"Aurimas parodė charakterį"
Bronislavas VYŠNIAUSKAS, Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris
Iškovoti olimpinį medalį - didis pasiekimas. Džiaugiuosi, kad mes kovojome taktiškai, ir tai pasiteisino. Galėjo visko būti, tačiau mūsų darbas ir tikėjimas - pasiteisino. Užtildėme skeptikus, kurie sakė, kad neva tai gausime "baranką" ir nuleidę galvas važiuosime namo. Mes išties dirbome iš širdies ir nusipelnėme medalio. Kai dirbi iš širdies, negailėdamas jėgų ir laiko, tada ir Dievulis myli bei padeda. Tai pirmasis sunkiosios atletikos medalis olimpinių žaidynių istorijoje ir reikia tuo džiaugtis.
Aurimui nuolat kartojau, kad turime vienas kitu pasitikėti, tada bus ir rezultatas. Jam nuolat kartojau, kad jis yra geriausias pasaulio sportininkas ir tuo pats turi patikėti. Visada reikia kovoti iš paskutiniųjų ir iki pabaigos - tą Aurimas Rio de Žaneire ir pademonstravo. Iškelti štangą iš trečio karto - didelis psichologinis pasiekimas. Tą gali padaryti tik tikri kovotojai. Apskritai Aurimas - toks sportininkas, kuris dirba tiesiog fanatiškai, jo nereikia raginti sportuoti, o net tenka varyti iš salės, kad nepersitreniruotų. Tai labai darbštus, pareigingas ir žodžio nuolat besilaikantis žmogus. Iš jo pavyzdį turėtų imti daugelis sportininkų. Aurimas turi tvirtą sportininko charakterį ir tai įrodo savo darbais. Juk praėjusiais metais tapo ne tik savo svorio grupės, bet ir absoliučiu Europos čempionu, skynė laurus ir pasaulio čempionate, ne kartą gerino rekordus. Mes galbūt dabar to nesuprantame, bet po kelerių metų suprasime ir vertinsime.
Malonu, kad Rio de Žaneire vieni iš pirmųjų mus su iškovotu medaliu pasveikino Lietuvos krepšinio federacijos atstovai - Arvydas Sabonis ir Mindaugas Špokas.
Šiandienos lietuvių startai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse:
16-17.19 val. Simona Krupeckaitė (dviračių sportas, ketvirtfinalis, jei pateks);
16-19 val. Edgaras Venckaitis (imtynės, svorio iki 66 kg svorio kategorija, kvalifikacija);
17.20 val. Zinaida Sendriūtė (disko metimo finalas, jei pateks);
20.46 val. Simona Krupeckaitė (dviračių sportas, sprintas, dėl 5-8 vietos);
19-23 val. Gintarė Scheidt (buriavimas);
22-22.58 val. Simona Krupeckaitė (dviračių sportas, sprintas, pusfinalis, jei pateks);
22-23 val. Edgaras Venckaitis (imtynės, paguodos kovos, jei dalyvaus);
23 val. Edgaras Venckaitis (imtynės, kova dėl bronzos, jei pateks);
23.30 val. (imtynės, finalas, jei pateks);
23.44-00.40 val. val. Simona Krupeckaitė (dviračių sportas, sprintas, finalas, jei pateks).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą