"Tokio šilto ir patriotinių jausmų kupino sutikimo net negalėjau susapnuoti. Jaučiamės taip, lyg būtume iškovoję aukso medalius", - po orkestro maršo, gėlių puokščių, sveikinimų lavinos bei daugiau nei tuzino trispalvių, kurios papuošė krepšininkų pečius, džiaugėsi Lietuvos studentų krepšinio rinktinės strategas Vitoldas Masalskis. Jis ir jo kariauna, Kinijoje vykusioje universiadoje iškovoję bronzos medalius, sutiktuvėse Vilniaus oro uoste jautėsi pakylėti ir mėgavosi šlovės akimirkomis.
"Ši rinktinė turi nugalėtojų mentalitetą ir tokio sutikimo tikrai nusipelnė", - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas klaipėdietis Rimantas Cibauskas, kuris ir organizavo sutikimą.
- Šios rinktinės bronza prilygsta aukso medaliams - juk buvo įveikti pirmenybių favoritais laikyti JAV krepšininkai", - didžiuodamasis pridūrė jis.
Klaipėdietis specialiai kiekvienam krepšininkui paruošė po trispalvę, taip pabrėždamas, kad mūsų šalies didvyriai yra tikri savo šalies ambasadoriai - būtent per apdovanojimų ceremoniją Kinijoje plevėsavo Lietuvos trispalvė ir skambėjo mūsų šalies himnas.
Priminė Baltijos kelią
Įprasta, kad čempionus ar prizininkus pasitinka ąžuolo vainikais, kodėl šįkart nusprendėte pasielgti kitaip? - pasiteiravome R. Cibausko.
Tai mus paskatino ne tik ši džiugi pergalė, bet ir simbolinė data, kuomet į Lietuvą grįžo krepšininkai. Rugpjūčio 23-ioji - juk Baltijos kelio diena. 1989 m. rugpjūčio 23 d. beveik du milijonai žmonių susikibo rankomis Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Talino. Lietuviai, latviai ir estai nutiesė savo laisvės kelią, taip parodydami nenugalimą laisvės troškimą, apsisprendimą ir vieningumą.
Būtent vieningumą, tvirtumą ir darnumą įžvelgiu Lietuvos studentų krepšinio rinktinėje. Jie universiadoje didžiavosi esantys Lietuvos piliečiais, nuolat rankose laikė savo šalies trispalvę. Tai - vienybės, susitelkimo simbolis. Tai dar kartą įrodo, kad patriotizmas tarp mūsų studentų - didžiulė vertybė. Būtent Lietuvos studentų krepšinio lyga nuolat akcentuoja, kad atstovauti savo universitetui, miestui ir šaliai - didi garbė ir vertybė. Jei yra tikslas, pasitikėjimas ir begalinis ryžtas, tuomet galima daryti net stebuklus. Tai jaunieji Lietuvos vyrai įrodė ir nugalėdami JAV krepšininkus, kurių gretose buvo surinkti geriausi Amerikos universitetų žaidėjai, kurių ne vienas, manau, ateityje rungtyniaus ir NBA. Dar kartą buvo įrodyta, kad komandos stiprybė - ne individualių žaidėjų veiksmai ar skambios pavardės, o vienybė, pasiaukojimas ir komandinė dvasia. Lietuvos krepšininkai universiadoje buvo lyg vienas darnus kumštis.
O kalbant apie trispalvių įteikimą krepšininkams, tai nėra nauja. Būtent 2003 metais, kuomet iš Klaipėdos į Europos čempionatą Švedijoje buvo išlydėta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, mes taip pat dovanojome Lietuvos vėliavas. Tuomet Lietuvos rinktinė tapo Europos čempionė. Iš šių Europos čempionų šiųmetinėje rinktinėje yra trys žaidėjai: Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Kšyštofas Lavrinovičius.
Tuomet krepšininkų palydos sutapo su Rugsėjo pirmosios švente. Pamenu, kaip tik tuomet, "Vakarų eksprese" buvo gvildenama tema apie Lietuvos vėliavas ir jų trūkumą Klaipėdos mokyklose. Tai akimirksniu sumąstėme padaryti savotišką akciją - dovanojome po vėliavą kiekvienai uostamiesčio mokyklai. Taip norėdami pabrėžti, kad sirgtų ir palaikytų Lietuvos trispalvę.
Akcija moksleiviams
Kiek teko girdėti ir šiemet planuojate panašią akciją?
Taip, rugsėjo pirmosios proga pats inicijuosiu tokią akciją - vėl dovanosime trispalves. Per aštuonerius metus jos susidėvėjo, reikia atnaujinti. Juolab, kad Europos krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje, norime, kad kitų šalių sirgaliai matytų, kad mes gerbiame ir mylime savo šalį, savo tėvynės krepšininkus. Turime telktis ir būti visi vieningi. Tik būdami darnūs, tvirti lyg kumštis galime nugalėti visus sunkumus.
Kiek žinau, po 1995 metais Graikijoje vykusio Europos krepšinio čempionato, kuriame Lietuvos rinktinė tapo vicečempione, ant jūsų atsivežtos Lietuvos vėliavos pasirašė visi tos rinktinės krepšininkai. Koks tos vėliavos likimas?
Ją labai branginu ir saugau. Tikriausiai esu vienintelis žmogus pasaulyje, turintis tokią vėliavą su visų tuometės Lietuvos rinktinės krepšininkų parašais. Apskritai esu savo šalies patriotas - myliu ir gerbiu savo Tėvynę.
Kaip pamenate, 1995 metais Europos krepšinio čempionatas sukėlė itin daug emocijų - lietuviai vedami Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio nužygiavo iki finalo, ir tik ten, po dramatiškos ir kontroversiškai vertintos kovos nusileido Jugoslavijai. Nors lietuviai oficialiai buvo antri, tačiau visi krepšinio sirgaliai, tarp jų daugiausia užsieniečiai, skandavo Lietuvos vardą ir pripažino, kad čempionais turėjo tapti lietuviai.
Grįžtant prie Lietuvos studentų krepšinio, ši vasara buvo itin sėkmingas: Vytauto didžiojo universiteto ekipa, vedama Vlado Juknevičiaus, tapo Europos čempione, studentų rinktinė, įkvėpta Vitoldo Masalskio, pelnė universiados bronzą. Turbūt ir pats, kaip lygos prezidentas, esate pakylėtas pergalių?
Žinoma, tai itin malonios akimirkos. Džiugu, kai dirbi ir regi rezultatus. Dabar drąsiai galiu pasakyti, einame teisingu keliu. Tikiu, kad studentų veiduose bei širdyse ir toliau trykš noras, entuziazmas ir energija. Tikiu, kad pastarieji krepšininkai dar gali ne kartą nustebinti Lietuvą ir pradžiuginti naujais stebuklais. Šie vyrai turi nugalėtojų mentalitetą ir aš jais tikiu.
Įkvėpė prezidento sms žinutė
Vitoldas MASALSKIS, Lietuvos studentų krepšinio rinktinės treneris
Prieš dvikovą su Rusija, kuomet sprendėsi likimas dėl bronzos medalių, labai įkvėpė Rimanto Cibausko parašyta sms žinutė. Tekstas skambėjo taip: "Mes Lietuvoje didžiuojamės jumis, jūsų sunkiu ir alinančiu darbu, kova iš visos širdies, atiduodant visą save, ir be abejo tuo, kad pasaulyje esate tarp geriausių komandų. Liko tik vienos rungtynės, pačios svarbiausios, todėl jūsų tikėjimo bei pasitikėjimo ir linkiu. Sėkmės, kuri sporte yra būtina. Noriu pasakyti, kad visa Lietuva palaiko jus". Perskaičiau tą žinutę krepšininkams ir jų veiduose įsižiebė dar dar didesnė ugnelė. Tiesiog buvo sukirbintas patriotizmo jausmas.
Taip pat, grįžęs į Lietuvą, atsiprašiau vyrų, kad prieš universiadą buvau juos pavadinęs tik antrąja rinktine. Ši komanda padarė labai didelį darbą. Jeigu surinktume pačius geriausius, jų motyvacija gal nebūtų tokia. Pripažįstu, kad buvau neteisus. Daug žaidėjų iš šių bronzininkų patektų į pagrindinę studentų rinktinę. Vyrai suprato, kad norint nugalėti kitus, visų pirma, reikia įveikti save. Galbūt padėjo Dievo pirštas, jog tokiu pat rezultatu įveikėme ir JAV ir Rusijos rinktines. Tie skaičiai - 76:74 taps istoriniais, tarsi, stebuklingi skaičiai. Tikiu, kad ir ateityje šių vyrų gyvenime stebuklai nesikeis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą