Klaipėdos "Atlanto" futbolininkams po pergalės prieš Jonavos "Lietavą" buvo leista keturias dienas pailsėti. Vakar jie vėl atnaujino treniruotes ir pradėjo ruoštis lemiamam mūšiui dėl bronzos medalių su Marijampolės "Sūduva".
Prieš priverstines atostogas "Atlanto" klubas tradiciškai išrinko geriausią savo ekipos spalio mėnesio žaidėją. Juo buvo pripažintas saugas Domantas Šimkus. Praėjusio mėnesio laureatui klubas padovanojo firminį komandos šaliką, o "Vakarų ekspresas" - mėnesio prenumeratą.
Pokalbį su dvidešimtmečiu Domantu pradėjome nuo bene svarbiausio klausimo - šiųmečių bronzos medalių A lygoje.
Tai ar iškovos atlantiečiai šiemet bronzos medalius?
Ketvirtoji vieta nuo trečiosios, be jokios abejonės, skiriasi. Dvejus metus iš eilės "Atlanto" futbolininkai laimėjo bronzos medalius. Todėl ir šiemet neturime teisės pasirodyti prasčiau. Jei galime dusyk per sezoną nugalėti šalies čempioną Vilniaus "Žalgirį", tai kodėl negalim laimėti prieš "Sūduvą"? Jei taip kovingai žaisime, kaip per praėjusio turo rungtynes su "Lietava" - bronza bus mūsų. Esame "užsivedę" ir privalome nukauti "Sūduvą".
Daugumai ankstesnių mėnesių laureatų sėkmę lėmė pelnyti įvarčiai. Tau spalį pasižymėti šioje srityje nepavyko. Tai kokios aplinkybės lėmė tavo išrinkimą geriausiu?
Ne visi žaidėjai įvarčius turi mušti. Kažkam juk reikia ir juodą darbą aikštėje atlikti. Aš tokio darbo nevengiu. Aišku, ne visada pavyksta sėkmingai sužaisti. Džiaugiuosi, kad komandos treneriai manim patikėjo, ir aš per pastaruosius du mėnesius tapau pagrindinės sudėties žaidėju.
Koks buvo tavo kelias į vyrų futbolą?
Gimiau Šiauliuose. Futbolo kamuolį gainioti pradėjau nuo šešerių. Įtakos pasirinkimui turėjo už mane gerokai vyresnis brolis Arūnas, žaidęs profesionalioje komandoje. Vienuolikos metų išvykau mokytis į Nacionalinę futbolo akademiją. 2013 metais patekau į Danijos "Aalborg" klubo trenerių akiratį, išvykau į šią ekipą. Atstovavau jaunimo komandai, bet į suaugusiųjų ekipą prasimušti nepavyko ir pernai grįžau į Šiaulius. Šiemet su kitais šiauliečiais Vytu Gašpuičiu ir Roku Gedminu atvykau į Klaipėdą. Patekau į gerą kolektyvą ir džiaugiuosi gavęs šansą tobulėti.
Žaidei visų amžių Lietuvos jaunių rinktinėse, šiemet buvai kviečiamas ir į jaunimo (U-21) rinktinę. Tačiau nei per rungtynes su Andora, nei su Slovėnija, nei su Italija treneris Antanas Vingilys tavęs į aikštę neišleido. Nusivylei?
Aišku, kad norėjosi parungtyniauti. Juolab kad buvau geros sportinės formos. Ši rinktinė buvo sudaryta iš už mane vyresnių žaidėjų, todėl treneris daugiau pasitikėjo jais. Per minėtas rungtynes rinktinė iškovojo septynis taškus. Vadinasi, treneris buvo teisus dėl žaidėjų pasirinkimo. Per daug nesisieloju, nes esu jaunas ir turėsiu progą pasireikšti kitame jaunimo varžybų cikle, o galbūt ir ... nacionalinėje rinktinėje. Tokį siekį turiu. Viskam yra savo laikas.
Anksti palikai gimtąjį miestą, tėvus. Ar nepasiilgsti Šiaulių?
Kaunas, Danija, dabar - Klaipėda. Jau greitai bus dešimt metų, kai aš gyvenu savarankiškai. Smagu, kai supa geri draugai. Klaipėdoje kartu gyvenu su Vytu (Gašpuičiu). Štai ir per šias mini atostogas abu išvažiavome į Šiaulius aplankyti tėvų ir draugų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą