Gedimino Oreliko savaitė: kontraktas, gimtadienis, „šeimyna“

Nau­din­giau­sias LKL re­gu­lia­rio­jo se­zo­no žai­dė­jas šiau­lie­tis Ge­di­mi­nas Ore­li­kas praė­ju­sią sa­vai­tę gy­ve­no me­ta­mor­fo­zių rit­mu. Ta­pęs nau­din­giau­siuo­ju nu­si­vil­ko „Prie­nų“ ko­man­dos marš­ki­nė­lius – ap­si­vilks „Lie­tu­vos ry­to“. Atš­ven­tė 23-ąjį gim­ta­die­nį. O per Šei­mos die­ną jo namuose padaugėjo gyventojų.

„Die­ta“

Ge­di­mi­nas Ore­li­kas, LKL re­gu­lia­ria­ja­me se­zo­ne de­monst­ra­vo sta­bi­lu­mą. Per 20 rung­ty­nių jis su­rin­ko 349 taš­kus. Vi­du­ti­niš­kai tai be­veik 17,5 taš­ko. Jis per kiek­vie­nas var­žy­bas su­rink­da­vo vi­du­ti­niš­kai 21 nau­din­gu­mo ba­lą.

Dvie­jų met­rų ūgio ir 105 ki­log­ra­mų svo­rio spor­ti­nin­kas „Prie­nuo­se“ žai­dė sun­kiuo­ju kraš­tu, ta­čiau tik­ro­ji jo po­zi­ci­ja – leng­va­sis kraš­tas. To­kio­je po­zi­ci­jo­je žais­ti ir ti­ki­si „Lie­tu­vos ry­te“.

G. Ore­li­ką su­ti­ko­me prie pie­tų sta­lo ka­vi­nė­je. Ko už­si­sa­kys? Gal pi­cos? „Ne, ne­pra­dė­kim, la­bai į kū­ną ei­na. Ge­riau ko nors „leng­ves­nio“. Man – že­mai­čių bly­nų su spir­gu­čiais ir grie­ti­ne. Dvi­gu­bą“.

Ka­lo­ri­jų G. Ore­li­kas tik­rai ne­skai­čiuo­ja, o svo­ris per va­sa­rą nu­kren­ta. Ne­sė­di vie­to­je – daug spor­tuo­ja, ju­da. Tė­vai iš­si­kraus­tė į kai­mą, o ten fi­zi­nių dar­bų ne­trūks­ta. Štai ne­se­niai tri­se per pu­sant­ros die­nos iš­ka­sė šu­li­nį. Vi­sus rau­me­nis skau­dė­jo.

Kar­je­ros laip­tai

„Sten­giuo­si leng­vai spor­tuo­ti ir per ato­sto­gas. Ir nu­ga­ros pra­ti­mus da­rau“, – pa­sa­ko­jo spor­ti­nin­kas.

Spor­tuo­ti G. Ore­li­kui no­rė­jo­si nuo pat vai­kys­tės. Iš­ban­dė dau­gy­bę ša­kų, kol kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas nu­krei­pė į „Sau­lės“ spor­to mo­kyk­lą. Krep­ši­nis pri­li­po, o ir duo­me­nys ti­ko.

Žai­dė ko­ne vi­so­se krep­ši­nio ly­go­se – nuo ŠKAL iki NKL. Pas­ta­ro­jo­je ly­go­je fi­na­le su „Me­res­tos“ krep­ši­nin­kais nu­si­lei­do „Prie­nams“. Fi­na­li­nė se­ri­ja bai­gė­si prie­niš­kių per­ga­le – 4:3. Taip pat žai­dė ir stu­den­tų ly­go­je. Nu­ga­lė­jo, ta­čiau stu­di­jų ne­bai­gė. „Stu­di­juo­siu bū­ti­nai, tik re­tas uni­ver­si­te­tas krep­ši­nin­kui su­da­ro ge­ras są­ly­gas“, – paaiš­ki­no nau­din­giau­sias LKL žai­dė­jas.

„Šiau­lių“ krep­ši­nio klu­be G. Ore­li­kas žai­dė du kar­tus. Pir­mą­kart – bū­da­mas še­šio­li­kos, o ant­rą­kart – de­vy­nio­li­kos. Anot spor­ti­nin­ko, tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ka į aikš­tę leis­da­vo ne itin daž­nai, o krau­jas tie­siog vi­rė.

„Prie­nuo­se“ tre­ne­ris Vir­gi­ni­jus Šeš­kus lei­do spor­ti­nin­kui at­si­skleis­ti. Dėl tre­čios vie­tos LKL ma­ža­ja­me fi­na­le prieš „Nep­tū­ną“, anot G. Ore­li­ko, ne­bu­vo pra­smės steng­tis: „Bu­vo­me še­šie­se, o jų – dvy­li­ka, pil­nas at­sar­gi­nių suo­le­lis. Kei­tė nuo­lat žai­dė­jus, kad mus nu­var­gin­tų. At­bū­ti aikš­te­lė­je 37 mi­nu­tes – ne juo­kas“.

Pas­ku­ti­nė­se var­žy­bo­se su „Nep­tū­nu“ G. Ore­li­ko ko­man­da nu­si­lei­do re­zul­ta­tu 86:72 ir ati­da­vė bron­zos me­da­lius klai­pė­die­čiams.

G. Ore­li­kas ti­ki­si, kad pa­vyks sa­vo ver­tę įro­dy­ti ir „Lie­tu­vos ry­te“. O tada ir už­sie­nio pa­siū­ly­mai bus ver­tin­ges­ni.

Šei­my­niš­kas gy­ve­ni­mas

G. Ore­li­kas gy­ve­na kar­tu su su­ža­dė­ti­ne jau ke­le­tą me­tų. Žie­dą jau pa­do­va­no­jo, pa­si­pir­šo, ta­čiau tuok­tis ne­sku­ba.

Išaiš­ki­no sa­vo vy­riš­ką iš šei­mos pe­rim­tą fi­lo­so­fi­ją: „Jei­gu ga­liu iš­lai­ky­ti sa­vo mer­gi­ną, man daug ge­riau, kai ji ku­ria jau­kius na­mus, kar­tais lau­kia su ska­nia va­ka­rie­ne. Ma­ma bu­vo to­kia ir mes ją la­bai my­lė­jo­me. Tė­vas dir­bo, o mes jam pa­dė­jo­me. Ma­nau, kad vy­ras žmo­ną la­biau my­li, kai jam jau­ku ir ge­ra na­muo­se.

“Ar tai reiš­kia, kad drau­gė gy­ve­na pa­lik­ta prie puo­dų? „Nie­ko pa­na­šaus. Kar­tu la­bai daug lai­ko pra­lei­džia­me, links­mi­na­mės, kal­ba­mės, ve­džio­ja­me šu­nis“.

Ko­kios veis­lės šu­nys? „Ar ma­tei fil­mą „Vy­rai juo­dais dra­bu­žiais“ – tai va to­kie. Mop­sai. Drau­gė iš pra­džių no­rė­jo špi­co, ta­čiau pa­si­do­mė­jo­me ir iš­si­rin­ko­me rim­tes­nius šu­nis – mop­sus. Dvi ka­ly­tes“.

Be­je, vie­na ka­ly­tė tiks­liai per Šei­mos die­ną at­si­ve­dė šu­ny­čių. Krep­ši­nin­kas su drau­ge jau dė­jo­si daik­tus vyk­ti į Šiau­lius. Te­ko sku­biai lėk­ti ve­te­ri­na­ro. To­dėl G. Ore­li­kas vie­nu rei­su par­ve­žė į Šiau­lius daik­tus, o vė­liau – „šei­my­ną“