Jonas Kazlauskas: "Kūrėjų aikštelėje mes turime vis mažiau"

Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris J. Kazlauskas ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis antradienį pristatė būsimos krepšinio rinktinės sąrašą. Apie galimas naujoves rinktinėje, situaciją krepšinyje ir keistą LKL pusfinalį – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su J. Kazlausku ir A. Saboniu.

– Pone A. Saboni, vyksta LKL pusfinalis, pirmą kartą per daugelį metų pusfinalyje grumiasi „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ komandos serijoje iki dviejų pergalių. Ar Jums nekeista matyti tokį pusfinalį?

A. Sabonis: Keista ne tik man, tačiau yra kaip yra, šiemet taip jau nutiko. Kaip ir finalai, taip ir pusfinalio rungtynės parodė, kad kova vyksta iki paskutinių varžybų.

– Ar įsivaizduojate situaciją, kad, tarkime, Prienų klubas žaistų „Eurolygoje“?

A. Sabonis: Pernai to niekas negalėjo įsivaizduoti, bet šiemet yra šansų, kad Prienų „TonyBet“ ar Klaipėdos „Neptūnas“ galėtų ten žaisti. Bus matyti.

– Tai gerai ar blogai?

A. Sabonis: Viena vertus, gal ir gerai, nes tokia savotiška suirutė, netikėtumai įnešė naujų vėjų į krepšinį. Vieni sako, kad krepšinio lygis Lietuvoje pakilo, kiti apgailestauja, kad stipriausios komandos nusilpo. Manau, kad tokios permainos tik į naudą.

– Visos komandos žaidė keturis ratus, tris komandos – du ratus, kiekvienas pralaimėjimas reiškė dvigubą pralaimėjimą, šiuo atveju „Žalgiriui“. Jūsų nuomone, ar gera tokia LKL sistema?

A. Sabonis: Mano manymu, tai nėra gera sistema, nes nėra normalu žiūrėti kažkokius koeficientus ar procentus. Turi būti konkretu – kiek žaista, kiek laimėta, kiek pralaimėta, ir visiems bus viskas aišku. Dabar buvo atsižvelgta į turnyrų kiekį. Manyčiau, kad ateityje pirmiausia turėtų būti žaidžiama Europos taurės turnyre, prie jo turėtų būti derinamas LKL čempionatas, o po to, jei yra laiko ir noro, galima rungtyniauti ir VTB lygoje. Iki šiol buvo kitaip, manau, buvo padaryta klaida. Tikiuosi, kad ją kitais metais ištaisysime ir nebus taip, kad viena komanda žaidžia 12 varžybų, o kita – 24.

– Pone J. Kazlauskai, pristatėte gana ilgą būsimos rinktinės sąrašą, kuriame – 24 pavardės. Ką pats manote žvelgdamas į šį sąrašą?

J. Kazlauskas: Tai ne nauja, o ta pati rinktinė, pasikeitimų yra tarp jaunų žaidėjų. Tai padaryta tam, kad visi matytų, jog mes rūpinamės ir domimės jaunimu, stengiamės padėti jauniems žaidėjams ir bandome spręsti ateities problemas, nes jau pernai sakėme, kad mūsų rinktinė yra brandaus amžiaus. Dar ankstoka kalbėti, kokią rinktinę pavyks surinkti, tačiau galiu pasidžiaugti, kad nė vienas žaidėjas, įrašytas į sąrašą, nepasakė „ne“. Koks bus rinktinės branduolys, kol kas dar sunku pasakyti, nes sezonas nesibaigė – krepšininkų laukia dar daug svarbių varžybų, kuriose žaidėjai paprastai negaili savęs, tad gali pasitaikyti ir traumų.

– Gink Dieve, to nelinkiu, bet, pažvelgus į sąrašą, kyla viena mintis – kas būtų, jeigu Mantas Kalnietis gautų traumą?

A. Kazlauskas: Pernai situacija buvo tokia pat. Čia yra problema, dėl to sąraše ir yra trys – keturi jaunesni žaidėjai, kurie ateityje galėtų žaisti toje pozicijoje. Pernai labai didelį šansą davėme Vyteniui Čižauskui, tikėjomės iš jo daugiau.

– Šiemet jo nekviečiate?

A. Kazlauskas: Ne, tačiau nereiškia, kad V. Čižausko atsisakome. Norime iš jo daugiau, o daugiau jis turi duoti pats savo darbu, pastangomis. Šiemet šansą duosime kitiems ir žiūrėsime, kaip bus. Mes privalome užsiauginti įžaidėjus.

– Apie įžaidėjų problemą ir Jūs, ir Arvydas Sabonis yra kalbėję jau ne kartą. Ar tai kažkoks Lietuvos fenomenas? Kodėl taip yra?

A. Sabonis: Nežinau, kodėl taip atsitiko. Jei kažkada anksčiau būtų kas pasakęs, kad Lietuva neturės gynėjo, tai sukeltų tik juoką, tačiau taip įvyko. Gal čia nuo ugdymo, nuo trenerių priklauso, kaip mes ruošiame žaidėjus šiai pozicijai.

J. Kazlauskas: Pritariu Arvydui. Mūsų krepšinio mokyklos dirba labai gerai, turime šaunią mokyklų sistemą, tačiau tarp mokyklų yra labai didelė konkurencija ir jau nuo jauniausio amžiaus vyksta savotiškas karas, kas laimės. Ir tiems laimėjimams pasiekti treneris auklėtinius įspraudžia į rėmus, nurodinėja, kokius derinius daryti. Taip yra užgožiamos žaidėjų individualios savybės kurti, galvoti. Tai ir nulemia, kad tų kūrėjų aikštelėje mes turime vis mažiau. Lieka tik vykdytojai.

– Pone A. Saboni, kandidatų į rinktinę sąraše pirmą kartą įrašytas ir Jūsų sūnus Domantas. Kaip vertinate jo galimybę patekti į rinktinę?

A. Sabonis: Labai malonu, kad jis pakviestas, kad treneris jame kažką pamatė, linkiu viso geriausio, bet bus sunku.

– O kaip pats vertinate sūnaus žaidimą? Talentingas jaunuolis?

A. Sabonis: Turi charakterį, yra užsispyręs. Galva savo vietoje, žemė taip pat kol kas savo vietoje, ko kartais trūksta jauniems krepšininkams, kuriems atrodo, kad jie jau viską žino, pasijunta esą nežinia kuo ir po to neparodo visų savo galimybių. Kol kas nenoriu daug apie sūnų kalbėt, tegu dirba.

– Treneri, ką Jūs manote apie Domantą? 18 metų jaunuolis, kurį įpareigoja ir Sabonio pavardė. Suprask, reikia viską daryti geriau, daugiau?

J. Kazlauskas: Tai Jūs kreipiate dėmesį į pavardę, aš nekreipiu. Į tokio amžiaus žaidėją, kuris žaidžia Eurolygoje, Ispanijos pirmenybėse, klube ir nesėdi ant suolo, žaidžia ir rodo rezultatus, mes negalime nekreipti dėmesio. Nes ir Robertas Javtokas, ir broliai Lavrinovičiai jau yra pakankamai brandaus amžiaus. Gerai, kad jie dar trauks ir padės, tačiau mes jau dabar turime dairytis, kas žais po Jono Valančiūno, po Donato Motiejūno. Jei to nedarysime, ar nebus taip, kaip su įžaidėjais?

– NBA naujokų biržoje Kanados lietuviui Nikui Stauskui prognozuojama gana aukšta vieta antrajame dešimtuke. Jis yra išrinktas į simbolinį NCAA Studentų lygos geriausių žaidėjų penketuką. Buvo pranešta, kad jis turi ir lietuvišką pasą. Ar kalbėjote su juo?

J. Kazlauskas: Jau pernai buvo apie tai kalbėta. Jis yra kanadietis, nori žaisti Kanados rinktinėje, lietuviško paso neturi. Be reikalo eskaluojamas šis klausimas, jau pernai viską išsiaiškinome. Taip, jis galbūt talentingas, niekas nesiginčija, bet tokios yra realijos. Mes turime žaidėjus lietuvius ir turime kurti nacionalinę rinktinę iš lietuvių. Kažkada buvo siūlymų: gal duokime kokiam nors įžaidėjui lietuvišką pasą, bet mano manymu, tai yra apgaudinėjimas. Juk kalbame apie Lietuvos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę.

– Arvydai, norėčiau paklausti ir apie krepšinio federaciją. Prieš pusmetį būta įvairiausių dalykų, nesusipratimų. Kokia dabar situacija? Viskas ramu?

A. Sabonis: Darbas vyksta kaip ir anksčiau, viskas teka savo vaga, jokių problemų neturime. Stabilizuojame finansinę pusę, bus galima daugiau padirbėti ir dėl krepšinio. Dabar daug laiko užima rėmėjų paieška ir su tuo susiję dalykai.

J. Kazlauskas: Jokių problemų neturėjau anksčiau, neturiu ir dabar. Čia buvo Jūsų kolegų sukeltas šioks toks šurmuliukas, kad būtų apie ką rašyti.

– Bet buvo ir Jūsų pareiškimų?

J. Kazlauskas: Mano pareiškimas buvo vienas: jei Arvydas išeina iš federacijos, tai ir aš nedirbsiu. Na, nedirbsiu, tai nedirbsiu, yra daug kitų trenerių. O kas paskui išsivyniojo iš to pareiškimo tai jau...

– Dabar tas lapas užverstas?

A. Sabonis: Jau visi pasidžiaugėm, visko čia buvo. Eikime toliau.

– Arvydai, vakar per rungtynes šalia Jūsų matėme ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Turbūt esate pripratęs prie politikų noro pasišildyti šlovės spinduliuose ir Jūsų nestebina tai, kad D. Grybauskaitė staiga prieš antrą rinkimų turą atvyko pasėdėti šalia Jūsų?

A. Sabonis: Manau, ji atvyko pasižiūrėti varžybų ir neapsiriko, nes ir atmosfera buvo gera, ir rungtynės įdomios. O dėl to pasišildymo – tai kiekvienas kaip nori, taip tegu galvoja.

– Ar politikai prašo ką nors pasakyti apie rinkimus? Gal ir vakar viena kandidatė to prašė?

A. Sabonis: Vakar ne, bet būna tokių prašymų. Tačiau manau, kad krepšinis neturi būt susijęs su politika. Jis yra visų. Kiek įmanoma stengiamės būti neutralūs.

– Pone Kazlauskai, kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis yra Jūsų bičiulis, kartu žaidžiate tenisą. Ar tai kažkiek lemia Jūsų sprendimą balsuojant?

J. Kazlauskas: Tenisas yra tenisas, o rinkimai yra rinkimai. Džiaugiuosi, kad liko patys stipriausi kandidatai, tačiau labai pritariu Arvydui. Noriu, kad krepšinis vienytų, o ne skaidytų.