Kauno miesto savivaldybė, ligi šiol turėjusi 35 proc. "Žalgirio" krepšinio klubo akcijų, apsisprendė jas perduoti kitam klubo savininkui - Arvydui Saboniui, sau jų pasilikdama tik simbolinį 1 proc. Nors finansinio rėmimo komandai savivaldybė nenutraukia, į tolimą ateitį jo "neprojektuoja"
- kalbama tik apie ateinančius metus, išvengiant ilgalaikių įsipareigojimų. Tiesa, miesto meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, jog biudžeto lėšomis labiau turi būti remiamas ne tik krepšinis, bet ir futbolas bei kitos sporto šakos.
Valdančiųjų "meilė krepšiniui per pinigus" kilo 2003-iaisiais, kai Kauno miesto savivaldybei vadovavo meras Giedrius Donatas Ašmys. Tada buvo nuspręsta penkerius metus būtent "Žalgiriui" kasmet skirti po 3 mln. (iš viso - 15 mln.) litų. Baigiantis šiam terminui, suma padidėjo.
Specialiai tam savivaldybė įsteigė viešąją įstaigą "Krepšinio perspektyvos". Įgijusi akcijų, Kauno miesto savivaldybė galėjo deleguoti porą savo žmonių į "Žalgirio" valdybą, bet tik du balsai nedaug ką ten lemia.
Kurį laiką išbuvo į rėmėjus priviliota ir Kauno rajono valdžia, tačiau ji greitai iš to reikalo "išsisuko", supratusi, kad "galo nebus "Žalgirį" šerti". Anot vieno miesto savivaldybės tarnautojo, nenorėjusio, kad jo pavardė būtų minima, "ir Kauno politikai dabar suprato, kad nei kunigai čia jiems rinkimuose padės, nei tas "Žalgiris". Bet bus sunku krepšinį pastatyti prie savų barščių, nes krepšininkai nepratę patys prasimaitinti."
2007-2008 m. buvo patvirtinta 7,6 mln. Lt paramos suma krepšiniui (liūto dalis - "Žalgiriui"). Tačiau klubai tų visų pinigų kol kas negavo - pažadui įvykdyti dar trūksta 2,6 mln. Krepšininkai priversti laukti kartu su paslaugų savivaldybei tiekėjais, nes ši ir jiems skolinga nemažus pinigus.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius Eltai aiškino, kad skolos būtų likviduojamos kur kas sparčiau, jeigu pralaimėję "Stoties turgaus" akcijų privatizavimo konkursą, verslininkai nesikreiptų į teismą. Šis sustabdė privatizacijos eigą, ir savivaldybė už turgaus akcijas kol kas negavo 9 mln. litų.
Anot vedėjo, "Žalgirio" klubo akcijų turėjimas neįpareigojo savivaldybės būtinai duoti klubui tokį patį kiekį (35 proc.) jo biudžetui reikalingų pinigų. "Tai buvo greičiau formalumas, bet ant akcijų "motyvo" - labai daug vandens išpilta", - sako A. Laucius.
Miesto mero A. Kupčinsko nuomone, paramos dydis turi priklausyti nuo klubo laimėjimų ir miesto biudžeto būklės, kuri bent šiuo metu nėra gera.
"Krepšinio perspektyvų" direktorius Vytautas Mikėnas teigia, jog parama "Žalgiriui" negali būti mažesnė nei 5 mln. Lt per metus.
"Seniai reikėjo atsisakyti tų akcijų, - Eltai sakė miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas. - Ir gerai, kad savivaldybė nepardavinės klubo akcijų. Kur kas maloniau būsimam pirkėjui jas įsigyti iš paties Arvydo Sabonio rankų. Gal taip "Žalgiris" dosnesnį rėmėją įsigis ir baigsis jo reikalavimai savivaldybei".
Pasak jo, nereikia ir visokių tarpinių įstaigų, kurias išlaikyti irgi kainuoja. Pakanka sporto rėmimo fondo, tik reikia iš anksto numatyti solidesnę sumą ir remti daugiau sporto šakų, o ne mėtyti pinigus neaišku kam ir dėl ko.
"Jei matysim, kad "Atletui" ar "Žalgiriui" biudžeto parama būtina, galima nemokamai suteikti sporto halę treniruotėms ar varžyboms - tai bus rimta parama", - sakė K. Mikėnas.
Kito miesto tarybos nario Eriko Tamašausko teigimu, "kai visa parama sportui eis per praėjusiais metais savivaldybėje įsteigtą Sporto rėmimo fondą, kauniečiai mokesčių mokėtojai turės galimybių tiksliai žinoti, kiek ir kam jų pinigų teko, ir ar tai padėjo pasiekti gerų rezultatų."
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą